Kvepalai pagal Baudelaire'ą

Charles Baudelaire by Étienne Carjat, 1863
Mintis tokiai temai gimė besklaidant Charles’io Baudelaire’o „Piktybės gėlių“ („Les fleurs du mal“) puslapius. Ir nors lietuviškajame šio veikalo leidime be galo ryškus vertėjo Sigito Gedos (amžiną jam atilsį) pėdsakas, vis dėlto Baudelaire’o poezijos įvaizdžiai nepavaldūs jokiam vertimui. Smuklės, viešnamiai, landynės su gyvuliško ištvirkavimo tvaiku, pakelėse besivoliojanti maita, svaigalai, skurdas ir visos kitos įmanomos bjaurastys XIX amžiaus Paryžiaus peizaže – štai tokius vaizdus kuria didysis prancūziškosios poezijos modernizmo pradininkas. Tapyboje visa tai puikiai perteikė poeto bičiulis Félicienas Ropsas.

Felicien Rops. Le Gandin Ivre
Kitas raudona gija per Baudelaire’o poeziją besidriekiantis „veikėjas“ – kvapas. Moters, mirties, hašišo, vyno… Tiesiog nevalingai kyla parfumerinės asociacijos. Visų pirma, be abejo, keletas „Etat libre d’orange“ kompanijos egzempliorių: „Putain des Palaces“ („Viešbučio šliundra“), „Secretions Magnifiques“ („Puikiosios sekrecijos“) ar „Charogne“ („Dvėseliena“). Tiesa, šiems kvapams kuriamos marketinginės kvepalų istorijos neturi to makabriško ekspresyvumo, kuo žavi Baudelaire’o tekstai; jos greičiau šmaikščiai koketiškos, su nemenka humoro doze, tačiau patys kvapai kai kuriuos potencialius vartotojus gali atstumti ryškiomis gyvūninės kilmės natomis.

Kitas Paryžiaus kloakų poeto (kaip dažnai tituluojamas Bodleras) vertas kvapas – Vivienne Westwood „Boudoir“. Saldžiai sunkūs, net dusinantys šių kvepalų akordai išties pajėgūs sukurti romantizmo laikų intymių „salonų“ atmosferos iliuziją.
YSL „Opium“ ar Dior „Poison“ turėtų būti privalomi dekadentišku stiliumi besižavinčios personos lentynėlėje. Pats Baudelaire'as kasdien svaiginosi rūkydamas hašišą, o nuodai anuomet buvo tapę greitu ir neskausmingu būdu palikti purviną ir nepakeliamą gyvenimą.
Ir kas gi kitas, jei ne mados ekscentrikas Jean-Paul Gaultier galėjo nutiesti tiesiogines aliuzijas į praeitos epochos genijaus kūrinį? Nors, tiesą sakant, reklaminė jo „Fleur du male“ kampanija – visiška priešingybė Baudelaire’o įvaizdžiams.

Šį sąrašą, manau, pildysiu ir toliau, nes šią akimirką norisi toliau likti fotelyje su „Piktybės gėlėmis“.

Comments

Popular Posts