Kvepianti opera

Iki „ScentOpera“ premjeros Niujorko Guggenheimo muziejuje liko keli mėnesiai – šis eksperimentinis opusas bus atliktas gegužės 31 ir birželio 1 dienomis. Kaip teigia operos kūrėjai kompozitoriai Nico Muhly, Valgeir Sigurdsson ir kvapų dizaineris Christophe Laudamiel, jie sukūrė naują meno žanrą – operą, kuri bus statoma tik muzikos ir kvapų pagalba, pagal specialų kvapų libretą. Bandžiau atkapstyti savo atmintyje, ar tikrai iki šiol istorijoje nėra buvę bandymų suderinti muziką ir kvapą, bet deja deja, nieko panašaus neprisiminiau (dėl viso pikto dar skambtelėjau ir savo draugei muzikologei, bet ir ji teigė nežinanti tokių faktų). Tuo tarpu kitokių derinių – muzikinių ir vizualiųjų – apstu.

Spalvotas šviesas ir muziką jungė Aleksandras Skriabinas savo simfoninėje poemoje „Prometėjas“, kas XX a. pradžios muzikoje buvo išties revoliucinis žingsnis; o ir šiaip nemaža eilė kompozitorių garsus girdėjo ir girdi spalvomis (pvz.: sol nata – raudona, do – balta ir t.t., ir pan). Įdomu, kaip su "ScentOpera" kūrėjais – ar girdėdami tam tikras natas, jie jaučia kokį nors kvapą? Abejoju. Juoba, kad apie tokią sinestezijos (sinestezija – reiškinys, kai vieno jutimo stimuliavimas, pvz., klausos arba uoslės, sukelia kitą jutimą, pvz., spalvų matymą.) apraišką neaptikau jokios medžiagos. Bet ne tai svarbiausia. Esu įsitikinusi, kad toks neįprastas derinys sužadins klausytojų emocijas. Originalūs kvapai ir muzika sklis tamsoje, per specialiai pagal užsakymą pagamintus kvapų vargonus. Įdomu, kad prie šio projekto prisideda ir „Thierry Mugler Parfums“ kompanija.
Smulkesnę info rasite čia.