Ambra - trumpai ir aiškiai

Amžina tema - ambra. Ginčai, klausimai ir mitai yra ištikimi šios temos palydovai. Kad nebeliktų jokių abrakadabra, viską paaiškinsiu trumpai ir lakoniškai, trimis punktais:

1. PILKOJI AMBRA (angl. - ambergris) - kašalotų virškinamojo trakto turinys, pašalintas šio milžiniško organizmo kaip ekskrementai. Ilgus metus 'tai' plūduriuoja vandenyno paviršiuje ir patiria saulės bei sūraus vandens poveikį, kol pagaliau bangų išmetama į krantą ir kieno nors surandama. Dažniausiai - etatinių ambros ieškotojų, bet pasitaiko ir šiaip sėkmingų atsitiktinių vaikštinėtojų. Būtent tokia pilkoji ambra - rasta natūraliai išplauta - yra pati brangiausia ir labiausiai vertinama dėl savo kvapiųjų savybių. Kvapas primena druskingą vandenį, turi salsvų jodo niuansų, medaus, tabako gaidų. Apibūdinti pilkosios ambros kvapą sudėtinga, mat kiekvienas jos gabalas kvepia savitai. Mažiau vertingesnė yra ta, kuri išimama tiesiai iš kašaloto vidurių mechaniniu būdu - paprastai tada, kai toks negyvas nelaimėlis yra išplaunamas į krantą ar randamas kur nors beviltiškai įstrigęs. 

John Karst, "Kašalotas" (1880) via rawpixel.com

Apie tokią ambrą (dar vadinamą 'juodąja') sakoma, kad ji pasižymi agresyviu ir nemaloniu fekalijų kvapu. Reikalai pasitaiso tiek pirmąją, tiek ir antrąją tinktūruojant spiritiniu antpilu ir brandinant mažiausiai pusmetį. O tada, įmaišius jos į aromato kompoziciją, prasideda tikri stebuklai - kvapas išsiskleidžia, pražysta ir tarsi atgyja. Ne veltui pilkoji ambra dar vadinama parfumerijos brangakmeniu. Beje, masinėje gamyboje ji nenaudojama dėl brangumo ir retumo, o ne dėl to, kad būtų "neetiška kašalotų atžvilgiu". Ši substancija - nepriklausomų parfumerių privilegija. Stambieji gamintojai naudoja sintetinius pakaitalus (beje, toli gražu neprimenančius tikros pilkosios ambros kvapo): ambrofixą, ambroxaną, ambroxą ir kt. 

Uodžiame: sufantazuota pilkosios ambros nata - Hermes Eau des merveilles, L'Artisan parfumeur L'eau d'ambree extreme, Kerosene Walk the Sea; natūralią pilkąją ambrą reiktų medžioti iš Aftelier Perfumes, House of Matriarch, Eris Parfums, Alkemia Perfumes aromatų pasiūlos.

Skaitome: Christopher Kemp knyga "Floating Gold: a Natural (and Unnatural) History of Ambergris".

Klausome: Kvapų radijos laida, skirta ambros temai.

J. S. Sargent, "Pilkosios ambros dūmai" (1880) via Wikiart

2. AMBRA (angl. - amber, pranc. - ambre) - fantazinis akordas, sukurtas tradicinių arabiškų aromatinių kompozicijų pagrindu. Istoriškai tai buvo Rytų parfumerių bandymai imituoti pilkosios ambros kvapą. Tai itin šiltas, saldus ir tirštas aksominis akordas, keliantis asociacijas su geltona sodria gintaro spalva - ryšio su Baltijos pakrantėje randamu gintaru - viso labo tik tiek (tą reikėtų prisiminti). Esminiai ambrinių kompozicijų ingredientai - labdanas, vanilė, kvapiosios dervos. Visgi vieno recepto nėra ir egzistuoja daugybė variacijų. Ambriniai kvepalai - viena iš svarbiausių Rytietiškų kvepalų šeimos grupių.

Uodžiame: Serge Lutens Ambre Sultan, Parfum d'Empire Ambre Russe, Hermes Ambre Narguile, Annick Goutal Ambre Fetiche ir beveik viską, kas pavadinime turi amber, ambra, ambre :)

3. GINTARAS (angl. amber, pranc. - ambre jaune) - mums visiems pažįstami fosilizuoti spygliuočių sakai. Natūraliame pavidale nekvepia. Vis dėlto iš gintaro dulkių yra gaminami stipraus dūmiško kvapo smilkalai, eterinis aliejus. Pastarasis (mano uostas buvo Nepalo gintaro eterinis aliejus) - nuostabaus turtingo kvapo, primenančio klampų saldžių sakų aromatą. Dėl sudėtingo išgavimo būdo, tai yra itin brangus ir retas ingredientas, sutinkamas tik nepriklausomų parfumerių kūriniuose. Gintaras, lietuviškuose tekstuose apie kvepalus minimas kaip viena iš kvapo piramidės natų, dažniausiai bus tik nemokšiškas vertimas iš anglų k., kurį reiktų keisti tiesiog 'ambra' (ta, kuri šiame tekste minima kaip Nr. 2). 

Foto šaltinis: Wikipedia

Uodžiame: etno parduotuvėlėse parduodami gintaro smilkalai, gintaro eterinis aliejus.

#ambra #ambergris #pilkojiambra

© Eglė Bertašienė / "Paskui nosį"