Coty „La rose Jacqueminot“: prieš 100-metį ir dabar

Kai perskaičiau naujieną, kad Coty asociacija Prancūzijoje išleidžia šimtmečio senumo kvepalus, atkūrę juos pagal autentiškas parfumerio François Coty formules, supratau, kad reikia imti. Jei ne visus tris pasirodžiusius (pilną rinkinį sudaro „La rose Jacqueminot“, „L‘Origan“ ir „Jasmin de Corse“), tai bent vieną iš trijų. Dėl gana nemažos visos trijulės kainos, teko rinktis, skaičiuojant visus asmeninius pliusus bei minusus: laimėjo „La rose Jacqueminot“.

2020 m. limituoto leidimo rinkinys; gamintojo foto.

Turbūt reiktų paaiškinti, kad François Coty yra ypatingai svarbi asmenybė parfumerijos pasaulyje. Iš Korsikos kilęs jaunuolis XX a. pradžios Paryžiuje užkūrė tikrą revoliuciją, dėl kurios parfumerijos industrija yra būtent tokia, kokia yra šiandien. Būtent Coty pradėjo  suvokti kvepalų reklamos reikšmę, išskirtinių buteliukų (Baccarat krištolas!) bei pakuočių svarbą, jis vienas pirmųjų ėmėsi masinės produkcijos ir atrado visiškai naują stilių, kuriame kūrybingumas, prabanga ir grožis sujungia visus kvepalų elementus: patį kvapą, pakuotę, kvepalų pavadinimą bei viso to kuriamą bendrą įvaizdį.  

 1905 m. Baccarat flakonas; foto: parfumo.net

„La rose Jacqueminot“ buvo pirmieji Coty sukurti kvepalai ir pirmieji, kuriuos turėtume imti kaip atskaitos tašką, kalbėdami apie kvepalus rožių tema. Tai buvo 1904 metai. Šiandien tų kvepalų jau nerasi nė su žiburiu – nei ebay, nei dar kur nors kitur, net už labai brangiai. O ir radus, nežinia, kaip (ne)kokybiškai išsilaikiusį kvapą gausi – greičiausiai tik blankų šešėlį to, kas kažkadaise žavėjo visą madingąją buržuaziją. Dažnesnė nebent 1986 m. amerikiečių išleista versija, kurioje likęs tik istorinis pavadinimas ir jokio – net mažiausio – bendrumo su pirmąja „Žakmino rože“ nėra. Tad siūlau neapsigauti, jei skaitysite atsiliepimus apie „La rose Jacqueminot“: ten, kur jie bus minimi kaip itin sunkūs, tamsūs, galingai prieskoniški, su intensyvia tiršta animalistine baze, tai bus jau kita aromatinė dėlionė, savo stiliumi artimesnė branduoliniams 9-ojo dešimtmečio kvapams. Tikroji Coty „La rose Jacqueminot“, priešingai – yra skaidri soliflorinė kompozicija, telpanti į itin paprastą, minimalistinę, vos kelių ingredientų formulę. Jos centre – puikioji rožė šimtalapė (lot. rosa centifolia) su gana ryškiai išreikštais pikantiškais pelargonijų (geranium) niuansais bei našlaičių kuriama šviežia lengva žaluma. Pavadinčiau ją netgi rose naïve, kuri, turėdama visam naivistiniam menui būdingą „nekaltumą“, įkūnija vaiskią ir lengvasvorę Graso rožės imitaciją. Būtent Coty laikais buvo pradėtas gaminti garsusis šių rožių absoliutas, iš pradžių susilaukęs visuotinio prancūzų parfumerių skepsio dėl anuomet dar neįprasto avietinio saldumo ir sirupiškumo. O štai šviežiai iškeptas, jaunas ir drąsus „nosis“ Coty nepabūgo ir savo „La rose Jacqueminot“ surentė kaip tik ant centifolijų absoliuto ašies. Ir nesuklydo, nes labai greitai šis aromatas tapo geidžiamas ne tik eilinių Paryžiaus modisčių, bet ir Rusijos Imperatoriaus rūmuose, tvyrojo pačių garsiausių ano meto įžymybių – aktorių, rašytojų, kompozitorių buduaruose. Galiu paliudyti, kad 2020 m. kvepalų versijoje tas sirupiškumas gana stipriai išreikštas ir energingai konkuruoja su skaidresniais žoliškais aromato tonais. Ko jau ko, bet aviečių „skonio“ pojūčio šimtametėje formulėje tikėjausi mažiausiai, o čia štai prašom, koks netikėtumas! Beje, ne mažesnis nei tas, kurį sukuria aromato perregimumas. Jei reiktų jį įpaveikslinti, pasitelkčiau kelių įvairiaspalvių šydų įvaizdį – kai tuo pat metu gali matyti ne tik skirtingas visų šydų spalvas, bet ir bendrą visumą su naujai susidariusiu nepakartojamu koloritu.      

Beje, o kas gi ta(-s) Jacqueminot? Internetuose plačiai paplitusi versija, vienų blogerių nusirašoma nuo kitų – jog tai François Coty pagarbos duoklė populiariai XIX a. rožių rūšiai, sukurtai generolo Jacqueminot garbei. Visgi tiesa, nors ir ne tokia romantiška, yra kiek kita. Ir kaip tik ja pasitikiu kur kas labiau, nei išplitusiomis, tačiau niekuo nepagrįstomis žaviomis legendomis. Osmotekos šaltiniai teigia, kad būtent Jacqueminot vaistinėje Paryžiuje, padėjęs ten dirbusiam savo bičiuliui paruošti odekoloną pagal nurodytą receptūrą, Coty užkibo ant parfumerijos kabliuko. Jei ne ta lemtinga diena, nebūtų buvę ir Coty-parfumerio, pirmojo legendinio prancūzų milijonierio, netrukus sukūrusio galingą parfumerinę industriją. „La rose Jacqueminot“ įamžino tą lemtingą dieną ir vietą.  

La rose Jacqueminot, 2020 m. versija. Foto: ©Eglė Bertašienė / Paskui nosį 

Mano turimas buteliukas – „Firmenich“ parfumerės Daphné Bugey kompozicija pagal tikrąją, ranka užrašytą Coty formulę, saugomą Osmotekoje. Norint suprasti artumą ir panašumą į tikrąją jauno parfumerio galvoje gimusią dedikaciją rožės kvapui, reiktų vykti būtent ten ir uosti iš saugyklų atneštą, pagal 100-procentinį tikslumą atkurtą „La rose Jacqueminot“ pavyzdį. Gal kada nors. O dabar mėgaujuosi mūsų laikams pritaikytu, visus IFRA reguliacinius suvaržymus atitinkančiu madam Bugey kūriniu, kuris yra klasiškai paprastas ir lygiai taip pat klasiškai gražus. 

Rekomenduoju visiems kolekcionieriams (limituotoje laidoje – vos 100 vnt. „Žakmino rožės“ buteliukų; maniškis – Nr. 27/100), rožių aromatų fanatams arba parfumerijos istorijos mylėtojams bei tyrinėtojams.