„Petro imperatorės“ kvapai
Apie tai, kad skaitant beletristiką galima inspiruotis ir patirti kvapų asociacijas, turbūt jums ne naujiena. Tai ir aš, įnikusi į naujausią Kristinos Sabaliauskaitės knygą „Petro imperatorė“ (Baltos Lankos) kėliau visokiausias įmanomas kvepalines paraleles, bandžiau įsivaizduoti aštriausias scenas ir personažus jiems pritinkančiame aromatiniame debesyje. Tekstas tam dėkingas – kinematografiškas stilius yra skiriamasis Sabaliauskaitės bruožas. Todėl merdinčios Jekaterinos prisiminimuose iškylantys karų epizodai, Girtojo Sinodo susiėjimai, karštos jaunystės naktys ir periodiškas sugrįžimas į sunkios ligos patale laikančią realybę labai ryškiai „įsigarsino“ ir kvapais. Daugiausia, tiesa, nemaloniais, gal net atstumiančiais: degtinės, kraujo, prakaito, išmatų, retkarčiais – kokios nors pudros ir skalbinių, dar – guodžiančio tokajaus. Ir ką tik užgimusių kūdikių...
„Silva rerum“ knygose šituo požiūriu buvo gerokai daugiau elegantiškų momentų. Ten buvo mira. Daug miros. Ir apelsinų esencijomis kvėpintas tabakas, trintų levandų pudra, Maršalienės vanduo su rožių ir prieskonių natomis. Vadinasi, net ir kvapo įvaizdžiai gali tapti įrankiu, brėžiant ryškią takoskyrą tarp tamsių Rytų ir šviesių Vakarų, o tai – viena pagrindinių „Petro imperatorės“ temų. Šalia laiko, valandomis nepaliaujamai bėgančio laiko.
Pirmiausia man į galvą šovė rusų dizainerio SLAVOS ZAITSEVO parfumas kraujo spalvos buteliuke „MAROUSSIA“. Ir dėl pavadinimo, ir dėl paties kvapo. Uostėt? Tokia stačiokiška animalistinė ambra su cibetu. Labai geras bendrinis įvaizdis visoms romane pasirodančioms marūsioms, kurios tokios „biškį“ nevalyvos, „biškį“ prasčiokiškos (nesvarbu, kad su titulu), „biškį“, nors ir vakarietiškai apsirėdžiusios, bet vis tiek atrodančios kažkaip ne taip, kažkaip „tapornai“. Tai štai „Maroussia“ būtent tokia ir yra.
Toliau, aišku, BY KILIAN „VODKA ON THE ROCKS“. Gana tiesmukiškas, „fanerinis“, seklus kvapas, bet ledinės, skaidriōs nelyg ašara ( 😎 ) vodkos pojūtis atpažįstamas.
Gražiausia asociacija – „CARTIER“ valandų serija „LES HEURES DE PARFUM“. Kiekvienas „Petro imperatorės“ skyrius prasideda tam tikra valanda – knygos pradžia net sujaukia kortas, nes skaičiuojama ne nuo 1, o nuo 9 (t. y., veiksmas – nuo 9-tos valandos; vieną akimirką net pamaniau, kad čia korektūros klaida). Kas dar nemėginot „Cartier“ ekskliuzyvų, bus labai gera proga susipažinti (uosčiau juos centrinėje Vilniaus Kristiana). Prarastoji valanda, Pažado valanda, Paslapties valanda, Ugnies valanda... Netgi Trylikta valanda. Visos „Cartier“ valandos yra vertos jūsų dėmesio. Ir tokia elegancija, kokią pavyko sukurti šių namų parfumerei Mathildai Laurent, pasižymi nebent geriausi klasikiniai parfumerijos pavyzdžiai. Kokybė, harmonija, originalumas. Tai šioje vietoje man derėtų jums palinkėti gerų įspūdžių – ne tik skaitant naująjį Sabaliauskaitės kūrinį, bet ir atrandant naujus kvapus.
„Silva rerum“ knygose šituo požiūriu buvo gerokai daugiau elegantiškų momentų. Ten buvo mira. Daug miros. Ir apelsinų esencijomis kvėpintas tabakas, trintų levandų pudra, Maršalienės vanduo su rožių ir prieskonių natomis. Vadinasi, net ir kvapo įvaizdžiai gali tapti įrankiu, brėžiant ryškią takoskyrą tarp tamsių Rytų ir šviesių Vakarų, o tai – viena pagrindinių „Petro imperatorės“ temų. Šalia laiko, valandomis nepaliaujamai bėgančio laiko.
Pirmiausia man į galvą šovė rusų dizainerio SLAVOS ZAITSEVO parfumas kraujo spalvos buteliuke „MAROUSSIA“. Ir dėl pavadinimo, ir dėl paties kvapo. Uostėt? Tokia stačiokiška animalistinė ambra su cibetu. Labai geras bendrinis įvaizdis visoms romane pasirodančioms marūsioms, kurios tokios „biškį“ nevalyvos, „biškį“ prasčiokiškos (nesvarbu, kad su titulu), „biškį“, nors ir vakarietiškai apsirėdžiusios, bet vis tiek atrodančios kažkaip ne taip, kažkaip „tapornai“. Tai štai „Maroussia“ būtent tokia ir yra.
Toliau, aišku, BY KILIAN „VODKA ON THE ROCKS“. Gana tiesmukiškas, „fanerinis“, seklus kvapas, bet ledinės, skaidriōs nelyg ašara ( 😎 ) vodkos pojūtis atpažįstamas.
Gražiausia asociacija – „CARTIER“ valandų serija „LES HEURES DE PARFUM“. Kiekvienas „Petro imperatorės“ skyrius prasideda tam tikra valanda – knygos pradžia net sujaukia kortas, nes skaičiuojama ne nuo 1, o nuo 9 (t. y., veiksmas – nuo 9-tos valandos; vieną akimirką net pamaniau, kad čia korektūros klaida). Kas dar nemėginot „Cartier“ ekskliuzyvų, bus labai gera proga susipažinti (uosčiau juos centrinėje Vilniaus Kristiana). Prarastoji valanda, Pažado valanda, Paslapties valanda, Ugnies valanda... Netgi Trylikta valanda. Visos „Cartier“ valandos yra vertos jūsų dėmesio. Ir tokia elegancija, kokią pavyko sukurti šių namų parfumerei Mathildai Laurent, pasižymi nebent geriausi klasikiniai parfumerijos pavyzdžiai. Kokybė, harmonija, originalumas. Tai šioje vietoje man derėtų jums palinkėti gerų įspūdžių – ne tik skaitant naująjį Sabaliauskaitės kūrinį, bet ir atrandant naujus kvapus.
Comments
Post a Comment