2013-ųjų šleifas

Na ką - atėjo apibendrinimų metas. Iki 2014-ųjų likus vos kelioms dienoms, jau nebebijau, kad per jas dar gali nutikti kokių nors reikšmingų parfumerinių įvykių. Tad dedu tašką ir, linkėdama pačių geriausių ateinančiųjų, su malonumu prisiminsiu tai, kas svarbaus nutiko 2013-aisiais. Apsiribosiu Lietuva, mat pasaulinius įvykius kuo puikiausiai nušviečia šimtai užsienio tinklaraščių.

© Margot foto

- Atsitraukiu nuo parfumerinės industrijos, komercijos bei masinės kultūros ir metų renginiu skelbiu parodą "Suklastota kvapų istorija". Menų sintezės pavyzdys, kur nei vienas komponentas nebuvo svarbesnis už kitą ir kvapas atliko visiškai lygiavertę rolę tekstui, vaizdui bei garsui, pelnytai sulaukė atskiro paminėjimo ir kultūrinėje spaudoje (menotyrininkės Monikos Krikštopaitytės straipsnis "7 meno dienose"). O tai dar vienas įvykis, nes kvapas įsibrovė į kol kas jam svetimą teritoriją. Lietuva - ne Prancūzija, kur parfumerija visai neseniai oficialiai buvo pripažinta menu. Kaip sako parfumerijos istorikas (ir buvęs "1000fragrances" tinklaraštininkas) Octavianas Coifanas - kvepalai yra aštuntoji meno šaka. Tą liudija netgi paskutinioji Venecijos bienalė, kur olfaktorinių projektų buvo kaip niekada gausu. Linkėdama, kad pasaulinės tendencijos atkeliautų ir iki mūsų, fiksuoju dar vieną bandymą kvapus priartinti prie meno. Tai -

- koncertų salėje piano.lt vykę kvepiantys koncertai. Rašau pliusą už naują gražią iniciatyvą ir drąsą, tačiau kaip muzikos profesionalė, negaliu nepakomentuoti kai kurių dviprasmiškų momentų. Sąmoningas muzikos klausymas - koncentracijos reikalaujantis dalykas, o kvapas savo buvimu salėje nuolat primindavo - ir aš čia! ir aš esu čia! Tarsi tylą drumsčianti musė. Neužčiuopiau juos abu, t.y. kvapą ir muziką, jungiančio siūlo. Vienas kuo puikiausiai išsiverstų be kito, nieko, beje, neprarasdamas. Ir kitas svarbus momentas - muzikantui, kurio instrumentas yra jo plaučiai (turiu galvoje, tarkim, saksofonininką), gilus kvėpavimas nė karto neuostais kvapiaisiai aliejais gali baigtis ne itin sėkmingai: nuo elementaraus irzulio, galvos skausmo ar, neduokdie, kosulio priepuolio. Suprantu, kad esu jau sugadinta ir snobiška klausytoja, ir kad eilinis, tiesiog savo malonumui į koncertą einantis žiūrovas niekada nebus toks priekabus, bet gal šitie draugiški mano pastebėjimai bus į gera :)

- Leidžiuosi ant žemės ir džiaugiuosi naujų parfumerinių parduotuvių atsidarymu: "Private label" Vilniaus Vokiečių gatvėje, "Scent Bar" Kaune, tolesne sėkminga "Kvapų namų" plėtra ir vis naujais jų projektais. Tendencijos akivaizdžiai liudija rinkoje egzistuojančias nišas. Prie to paties prijungsiu ir pastebėjimą apie nepaliaujamai kintantį ir nuolat atsinaujinantį kvepalų parduotuvių asortimentą, naujų prekinių ženklų pristatymus. Faktas, kad nesame beviltiškas užkampis ir mums negresia provincialams būdingi kompleksai.

- Deja, yra ir "deja". Šiemet mūsų knygynuose neaptikau nei vienos naujos knygos parfumerine tematika (jei tik tokia nelaikyti naujai perleistos Marcelio Prousto "Prarasto laiko beieškant"), bet vis dar turiu krūvelę neperskaitytos literatūros, kurią periodiškai siunčiuosi iš svetur. Paskutinioji knyga, įkritusi į mano norų sąrašą - šiais metais pasirodžiusi Denyse Beaulieu "Parfums, une histoire intime" (kol kas tik prancūzų kalba).

Palyginimui - kas gero ir gražaus nutiko per
2012-us
ir
2011-us metus.