Atgal į 2012-uosius: mintimis, kvapais ir prisiminimais
Man labai patinka dalykai, kuriuos inspiruoja kvapai. Todėl
neatsitiktinai 2012 metų apžvalgoje tiems dalykams skiriu svarbiausią
vietą. Apie madą kalbėti parfumerinėmis temomis minėjau jau pernai, ir panašu,
kad šiemet ši tendencija ne tik nesusilpnėjo, bet dar labiau stiprėjo. Tą įrodo
bene visų moteriškų (ir ne tik) žurnalų turiniai, naujai atsidarančios kvapais
prekiaujančios parduotuvės (šiemet tokių – bent trys!, tame tarpe ir visiškai naujas rinkos dalyvis „Elité“) ir vis didėjantis kvapų mylėtojų spiečius. Šaukiu valio! šitam judėjimui, vildamasi, kad mažės pigių podielkų turgavietėse ir internete, kad atsiras poreikis kvėpintis ne tik „Chanel“ ar „Versace“, bet, pvz., agarmedžiu, smilkalais ar išvis – kokiais nors gerais „ne kvepalais“ (aliuzija į parfumerijos namų „Juliette Has a Gun“ kvepalus „Not a Perfume“). O dabar mano –
- metų įdomiausieji: menotyrininkės Kornelijos Česonytės tekstai ir interviu parfumerine tematika e-žurnale „Lamų slėnis“. Netikėti pašnekovai, negirdėta-neregėta jų olfaktorinė veikla, alternatyvi parfumerija, nenuvalkiotos mintys ir daug įkvepiančių įžvalgų. Pasirauskit šio žurnalo archyvuose, jeigu neperskaitėt anksčiau.
- metų knyga (nes kvapams skirtos literatūros šiemet daugiau ir nepasirodė): Kurto Schnaubelto 1995 metais Vokietijoje išleistos „Naujosios aromaterapijos“ vertimas į lietuvių kalbą (Kvapų namai, 2012). Bėgant amžiams, aromaterapija patyrė tiek pakilimų, tiek nuokryčių, ir visada bus tiek ja pasikliaujančių, tiek nepasitikinčių. Aš pati užimu maždaug vidurio poziciją, bet pastebėjau, kad eterinių aliejų buteliukų mano namuose tik daugėja. Nes niekas nenuginčys aromaterapijos teikiamo malonumo.
- metų veržliausieji: „Crème de la Crème“ ir jų neblėstantis noras supažindinti mus su kuo daugiau geriausių parfumerinių vardų, bei drąsa atsivežti net pačius avangardiškiausius kūrinius. Prisipažinsiu, kad jau senokai nuleidau rankas ir nebeįstengiu glaudžiai kontaktuoti su visomis jų naujienomis – norint išuostyti bent dalį jų, reiktų kokiai savaitei apsigyventi parduotuvėje ir ištisą parą be paliovos darbuotis nosimi. Bet labai gera žinoti, kad bet kada prireikus, tą ar kitą aromatą galima nedelsiant pauostyti ir įsigyti. Dabar jau ir Klaipėdoje!
Foto: © Crème de la Crème; parduotuvės interjeras Klaipėdos "Akropolyje"
- metų niša: visos tos kamerinės iniciatyvos, kurios daromos tyliai, nesireklamuojant, o atrandamos visiškai atsitiktinai. Turiu galvoje Stalo teatrą ir jų kvapų spektaklį „Vėjų Motė“; žiūrovai jį mato, girdi, užuodžia (užuodžia ne tik šalia sėdintį kaimyną, bet ir ramunėlių pievą, mišką, rožes). Arba labai slaptas, kvepiantis Užupio Respublikos paštas, veikiantis „Visokių daiktų krautuvėlėje“, iš kur galite išsiųsti pvz., lietuviškomis alyvomis kvepiantį atviruką su Užupio vaizdu. Kad ir į Australiją!
- metų renginys: uostomojo meno paroda „Tvarūs ir netvarūs, laikinojo ir nelaikinojo Kauno kvapai“. Gaila, kad tuo metu, kai ji vyko, nesugebėjau nuvykti iki Kauno, bet čia galiu mestelt akmenėlį ir į organizatorių daržą – na, pripažinkit, kad 3 dienos tokiai parodai yra išties per mažai.
- metų lūkestis (neišsipildęs): naujo, gaivališko ir nepriklausomo kvapams skirto tinklaraščio, tinklalapio ar dar velniaižinko. Lietuvos parfumerinėje galaktikoje jau oj, kaip reikia šviežio jauno kraujo.
- metų įdomiausieji: menotyrininkės Kornelijos Česonytės tekstai ir interviu parfumerine tematika e-žurnale „Lamų slėnis“. Netikėti pašnekovai, negirdėta-neregėta jų olfaktorinė veikla, alternatyvi parfumerija, nenuvalkiotos mintys ir daug įkvepiančių įžvalgų. Pasirauskit šio žurnalo archyvuose, jeigu neperskaitėt anksčiau.
- metų knyga (nes kvapams skirtos literatūros šiemet daugiau ir nepasirodė): Kurto Schnaubelto 1995 metais Vokietijoje išleistos „Naujosios aromaterapijos“ vertimas į lietuvių kalbą (Kvapų namai, 2012). Bėgant amžiams, aromaterapija patyrė tiek pakilimų, tiek nuokryčių, ir visada bus tiek ja pasikliaujančių, tiek nepasitikinčių. Aš pati užimu maždaug vidurio poziciją, bet pastebėjau, kad eterinių aliejų buteliukų mano namuose tik daugėja. Nes niekas nenuginčys aromaterapijos teikiamo malonumo.
- metų veržliausieji: „Crème de la Crème“ ir jų neblėstantis noras supažindinti mus su kuo daugiau geriausių parfumerinių vardų, bei drąsa atsivežti net pačius avangardiškiausius kūrinius. Prisipažinsiu, kad jau senokai nuleidau rankas ir nebeįstengiu glaudžiai kontaktuoti su visomis jų naujienomis – norint išuostyti bent dalį jų, reiktų kokiai savaitei apsigyventi parduotuvėje ir ištisą parą be paliovos darbuotis nosimi. Bet labai gera žinoti, kad bet kada prireikus, tą ar kitą aromatą galima nedelsiant pauostyti ir įsigyti. Dabar jau ir Klaipėdoje!
- metų niša: visos tos kamerinės iniciatyvos, kurios daromos tyliai, nesireklamuojant, o atrandamos visiškai atsitiktinai. Turiu galvoje Stalo teatrą ir jų kvapų spektaklį „Vėjų Motė“; žiūrovai jį mato, girdi, užuodžia (užuodžia ne tik šalia sėdintį kaimyną, bet ir ramunėlių pievą, mišką, rožes). Arba labai slaptas, kvepiantis Užupio Respublikos paštas, veikiantis „Visokių daiktų krautuvėlėje“, iš kur galite išsiųsti pvz., lietuviškomis alyvomis kvepiantį atviruką su Užupio vaizdu. Kad ir į Australiją!
- metų renginys: uostomojo meno paroda „Tvarūs ir netvarūs, laikinojo ir nelaikinojo Kauno kvapai“. Gaila, kad tuo metu, kai ji vyko, nesugebėjau nuvykti iki Kauno, bet čia galiu mestelt akmenėlį ir į organizatorių daržą – na, pripažinkit, kad 3 dienos tokiai parodai yra išties per mažai.
- metų lūkestis (neišsipildęs): naujo, gaivališko ir nepriklausomo kvapams skirto tinklaraščio, tinklalapio ar dar velniaižinko. Lietuvos parfumerinėje galaktikoje jau oj, kaip reikia šviežio jauno kraujo.
Comments
Post a Comment