Paryžius, kokį aš myliu...
Noriu atgal į atostogas. Dabar į jas nusikeliu tik su Patricia de Nicolai kvepalais „Maharadjah“, kuriuos nusipirkau pačią pirmą viešnagės dieną ir kvepėjau visos kelionės metu. Taigi, labai gerai įtvirtinau derinį Paryžius = „Mahardjah“; mėgstu taip elgtis, nes grįžus į kasdieninę rutiną, pasikvėpinimas tokiais „įprasmintais“ kvepalais tampa maža iliuzine kelione.
Gyvenom labai geroje (tačiau apskurusioje, tarsi iš animacinio filmo „Iliuziniostas“) vietoje, Liuksemburgo sodo pašonėje, kas reiškia – beveik Paryžiaus širdyje. Nuo įspūdžių vis dar dūstu, nes tokio grožio, kai suveši magnolijų, kamelijų, triskiaučių migdolų ir visų pavasarinių gėlių žiedai, apsakyti neįmanoma – reikia šalia jo ir jame pabūti.
Paskutinį kartą Paryžiuje lankiausi 2005 metais, tad per tą laikotarpį mieste šis tas pasikeitė. Kalbu apie dramatiškai pašvarėjusius šaligatvius, per kuriuos dabar jau galima žengti užrištomis akimis ir neįlipti į šunų paliekamas krūveles. Pasirodo, už nesurinktas savo augintinio „gėrybes“ dabar yra numatyta beveik 200 eurų bauda. Veikia stebuklingai!
Nepaisant vien teigiamų emocijų, mano vyras pareiškė, kad tai buvo paskutinis kartas, kai jis lankosi Paryžiuje, ir aš jį truputį suprantu – turistų grupės išties dusina. Gerai, kad jų bent neveda į jaukiausius ir slaptus Paryžius kampelius, nes būtų apskritai neįmanoma pabėgti nuo to turginio šurmulio. O be to, sąmoningai nėjome prie jokių eifelių, luvrų, monmartrų ir kitų vietų, kur visi susirenka vien tam, kad padarytų vienodai nuobodžias nuotraukas. Rinkomės žaliuojančius sodus, uždarus kiemus, siauras atokias gatveles ir jokiuose turistų vadovuose neaprašytus maršrutus.
Parfumistinis patarimas, visada galiojantis viešint milijoniniame metropolyje ir neturint daug laiko – apsilankyti kokiame nors viename iš didžiausių prekybos centrų, nes jame paprastai koncentruojasi žymiausių parfumerijos namų bei nišinių vardų stendai. Aš pasirinkau „Lafayette“ galerijas, nes mano mėgiamas art deco stiliaus senukas „Samaritaine“ šiuo metu uždarytas rekonstrukcijai. Na, o turint kokią savaitę, galima neskubriai slampinėti po Marais ar Tuileries kvartalus, kuriuose išsimėčiusios jaukios nišinės parfumerijos gamintojų krautuvėlės.
P.s. Įspėjimas! Jokiu būdu nesivežkite 500 eurų kupiūrų, nes bus bėdos atsiskaitant visur, kur tik įmanoma, bankai neatlieka grynųjų pinigų operacijų, tad išsikeisti nėra kur. Na, nebent tiesiu taikymu eiti į kokį prabangų boutique ir juos išleisti :D
© Foto/Margot blogas
Gyvenom labai geroje (tačiau apskurusioje, tarsi iš animacinio filmo „Iliuziniostas“) vietoje, Liuksemburgo sodo pašonėje, kas reiškia – beveik Paryžiaus širdyje. Nuo įspūdžių vis dar dūstu, nes tokio grožio, kai suveši magnolijų, kamelijų, triskiaučių migdolų ir visų pavasarinių gėlių žiedai, apsakyti neįmanoma – reikia šalia jo ir jame pabūti.
Paskutinį kartą Paryžiuje lankiausi 2005 metais, tad per tą laikotarpį mieste šis tas pasikeitė. Kalbu apie dramatiškai pašvarėjusius šaligatvius, per kuriuos dabar jau galima žengti užrištomis akimis ir neįlipti į šunų paliekamas krūveles. Pasirodo, už nesurinktas savo augintinio „gėrybes“ dabar yra numatyta beveik 200 eurų bauda. Veikia stebuklingai!
Nepaisant vien teigiamų emocijų, mano vyras pareiškė, kad tai buvo paskutinis kartas, kai jis lankosi Paryžiuje, ir aš jį truputį suprantu – turistų grupės išties dusina. Gerai, kad jų bent neveda į jaukiausius ir slaptus Paryžius kampelius, nes būtų apskritai neįmanoma pabėgti nuo to turginio šurmulio. O be to, sąmoningai nėjome prie jokių eifelių, luvrų, monmartrų ir kitų vietų, kur visi susirenka vien tam, kad padarytų vienodai nuobodžias nuotraukas. Rinkomės žaliuojančius sodus, uždarus kiemus, siauras atokias gatveles ir jokiuose turistų vadovuose neaprašytus maršrutus.
Parfumistinis patarimas, visada galiojantis viešint milijoniniame metropolyje ir neturint daug laiko – apsilankyti kokiame nors viename iš didžiausių prekybos centrų, nes jame paprastai koncentruojasi žymiausių parfumerijos namų bei nišinių vardų stendai. Aš pasirinkau „Lafayette“ galerijas, nes mano mėgiamas art deco stiliaus senukas „Samaritaine“ šiuo metu uždarytas rekonstrukcijai. Na, o turint kokią savaitę, galima neskubriai slampinėti po Marais ar Tuileries kvartalus, kuriuose išsimėčiusios jaukios nišinės parfumerijos gamintojų krautuvėlės.
P.s. Įspėjimas! Jokiu būdu nesivežkite 500 eurų kupiūrų, nes bus bėdos atsiskaitant visur, kur tik įmanoma, bankai neatlieka grynųjų pinigų operacijų, tad išsikeisti nėra kur. Na, nebent tiesiu taikymu eiti į kokį prabangų boutique ir juos išleisti :D
© Foto/Margot blogas
Pamatau Paryžiaus nuotrauką, ir iškart gyvenimas geresnis pasidaro. O į tuos Marais butikus man kažkaip nedsąsu būdavo užeit, prekybcentryje kur kas lengviau po kvepalų lentynas "ošti" :).
ReplyDeleteNa taip, tose krautuvėlėse dažniausiai būni vienas ir gauni visą pardavėjo dėmesį, kurio prisiekusiai parfumistei visai nereikia :D
ReplyDeleteKetinu netrukus aplankyti Paryžių, visai trumpai, visai kitais reikalais, bet juo labiua aktualu, kaip rasti jame ko nors parfumistiškai džiuginančio. Ačiū už mielą pasakojimą ir neįkyrius, bet turbūt vertingus patarimus, Margot.
ReplyDelete