Neįpareigojantys pafilosofavimai moteriškumo tema artėjant Kovo 8-ajai

Neseniai perskaityta garsiosios parfumerės Sophios Grojsman mintis, kad „moteriški kvepalai turi būti saldūs“, įstrigo ir nepalieka ramybėje. Šiandien, kai nišinės parfumerijos koziriu tapo unisex stiliaus ir koncepcijos kvapai, kvepėti abiems lytims subalansuotu aromatu yra progresyvu ir madinga. Tas androginiškas momentas – išties labai veiksmingas ir pasiteisinęs (nišinės) parfumerijos rinkodaros posūkis; netgi kur kas sėkmingesnis už įprastą tradicinės parfumerijos skirstymą į moterišką ir vyrišką. Rizikuoju būti apšaukta „mis Stagnacija“ ar dar kaip nors gėdingiau, bet prisipažinsiu, kad visgi linkstu prie to riboženklio, kuris atskirtų šias dvi kategorijas, išsaugojimo. Vien dėl to, kad patrauklaus vyro neįsivaizduoju kvepiančio Saint Laurent’o Paris, Dioro Diorissimo ar Lancôme Trésor, o suknele ir aukštakulniais pasidabinusios moters – persisunkusios tabako, odos, aitrios medienos ir – tebūnie tauraus – alkoholio kvapais. Sutinku, kad tai nuvalkioti stereotipai, bet jie juk tokie mieli, ar ne? :)


Foto: Robert Doisneau. Le bal