Parfum d’Empire „Eau Suave“ - hommage à Josephine

Parfumerija gali būti skirtingų tipų. Absoliučioji arba grynoji parfumerija nesiekia tiesiogiai „vaizduoti“ ar mėgdžioti realaus pasaulio kvapų; ją kuriančioms „nosims“ rūpi originalios kvapų kompozicijos, atsietos nuo bet kokių lengvai kylančių olfaktorinių asociacijų. Tuo tarpu aromatai, kuriami pagal iš anksto numatytą istoriją ar konkretų, realų vaizdinį, eina visai priešingu keliu.
Tokios ir panašios mintys sukosi uodžiant ant riešo įkurdintą Parfum d’Empire „Eau Suave“. Kvepalai, dedikuoti pirmajai Napoleono žmonai imperatorienei Žozefinai ir josios aistringam pomėgiui kolekcionuoti rožes, vaizduotėje įtaigiai prasuka nebylią kino juostą apie Malmaisono rūmus ir legendinį jų sodą su 250 rožių. XVIII-XIX a. sandūroje Vakarų Europoje buvo apstu rūmų su išpuoselėtais sodais, tačiau toks, koks Žozefinos dėka suvešėjo Malmaisone, buvo vienintelis. Ko vien vertas tas faktas, kad imperatorienė buvo pasiryžusi surinkti visas tuo metu pasaulyje egzistavusias rožių veisles! O kur dar nuoseklus garsiausių ten dirbusių botanikų selekcininkų darbas, įspūdingos oranžerijos su žiemos soduose tarpstančiais ananasais ir šimtais naujų augalų bei prieskonių, specialiai atvežtų Žozefinai (ir apskritai pirmą kartą į Europą) iš Pietų Amerikos, Martinikos salos, Australijos... Maža to, pirmoji Prancūzijos ponia buvo pasamdžiusi iliustratorių, žymųjį Pierre’ą-Josephą Redouté, kad visą brangiąją jos kolekciją įamžintų spalvotų piešinių albumuose.
„Eau Suave“ nuo pat pirmos akimirkos – tarsi įsivaizduojamo pasivaikščiojimo po Malmaisoną alegorija: iš pradžių turì prasibrauti pro tankiai suaugusių gyvatvorių labirintus, pro prieskonių ir vaistažolių daržus, kad pasiektum žemiškosios Arkadijos pasididžiavimą – rožyną, su pačiame žydėjime tarpstančiais stambiažiedžiais krūmais. Saulėto vidurdienio kaitra, kuomet viskas, atrodytų, sustingsta ir nuščiūva, ir kuomet tylą sujudina tik vos girdimas bičių dūzgesys, prisotinta stipriai svaiginančio tūkstančio rožių kvapo.
Viršutinės „Eau Suave“ natos – ryškiai prieskoninės: kalendros, pipirai ir stiprus įvairiausių žolynų aitrumas priverčia net kiek atšlyti. Tik po kelių minučių pradedi justi, kad kažkur visai šalia besama ir rožių, kurios su kiekviena akimirka vis artėja ir galiausiai pasiekia skambesio kulminaciją su visu prabangaus žiedų absoliuto stiprumu. Kvepalų autorius Marcas-Antoine’as Corticchiato čia derino kelias rožių rūšis, turinčias skirtingus kvapo atspalvius. Tad visai logiška tampa tai, kad vaisių pustoniai, dažniausiai besipuikuojantys kompozicijų pradžiose ir gana greitai išnykstantys, „Eau Suave“ nusikelia į aromato „širdį“, nes tai – žymiosios senovinės rožės „Souvenir de Malmaison“, sukurtos Malmaisono garbei, kvapo niuansai. Šių kvepalų akcentas ir yra tas kompozicijos viduriukas. Bazė jam neprilygsta, o turbūt ir nesistengia su juo konkuruoti, nes ant mano odos galiausiai lieka tik švelnios muskuso užuominos.
Rožių mylėtojams „Eau Suave“ yra neabejotinas must have (ypač tiksiantis prie rafinuoto vakarinio garderorbo) ar bent jau vertas nuodugnesnės, betarpiškos pažinties.

Comments

  1. Nerealus aprašymas! Kiekvieną kartą, skaitydama tokius įdomius aprašymus, įsitikinu, kad kvapo skurimo istorijos žinojimas gali pakeisti ankstesnę nuomonę apie jį 180 laipsnių:)

    ReplyDelete
  2. Ačiū, Dee! Man pačiai su šiuo kvapu buvo atvirkščiai - iš pradžių pauosčiau ir beprotiškai įsimylėjau, o tuomet, pagauta įkvėpimo, sėdau rašyti šio reviu. Pasirodė, kad turtingas ne tik pats aromatas, bet ir jo potekstė :)

    ReplyDelete
  3. Aš labai mėgstu gėlių aromatus kvepaluose. Taip pat ir namuose skintų gėlių kvapas man yra kažkas tokio. :) Niekas neapsiriks man padovanojęs gėlių puokštę kokiai progai.

    ReplyDelete

Post a Comment

Popular Posts