Alyvos, alyvos, alyvos...

Pagaliau pražydo alyvos, ir šiandien, vedžiodama šunį, pakeliui vis sustodavau įkvėpti jų aromato. Tai pats stebuklingiausias būdas per sekundę nusikelti atgal į vaikystę, kai su kiemo vaikais skabydavom mėsingas violetines kekes ir ieškodavom penkialapių žiedelių. Radę, sugalvodavom slaptą norą ir penkialapį paskubom nurydavom. Tos mažos svajonės šiandien jau nugrimzdusios kažkur į atminties požemius, bet alyvų kvapas turi galių jas atgaivinti. Taigi neveltui visą savaitgalį praleidau uostinėdama dirbtinius alyvų aromatus, mėgindama susipažinti su parfumerinėmis šio kvapo interpretacijomis. Nuo žydinčios šakos namai kvapu nepersisunks, o man taip norėjosi jį tiesiog proziškai paimti ir „parsinešti“, užuosti savo nuosavoje erdvėje. Variantų ir galimybių radau užtektinai, alyvomis dabar kvepia net mano automobilis :)

Pigūs, tačiau išties įtikinantys – Yves Rocher „Lilac“ iš „Pure Désir de Fleurs“ kolekcijos bei Dzintars „Rīgas ceriņi“ už gėdingus 8 litus. Pirmojo kvapas – tai žiedai pačiam žydėjimo pike, gal netgi su pradedančių vysti šakelių kaimynyste, truputį salstelėjęs ir po kiek laiko apdulkantis lengvu pudros debesėliu. Tuo tarpu rygietiškos alyvos – pastebimai griežtesnės, su žalių lapų, šviežios šakelių žievės, ir – labai įdomu – prieskoninių gvazdikėlių bei cinamono (!) užuominomis. Kvepalai, akivaizdžiai pranokstantys savo kainą ir reputaciją.


Visiškai kitokio atspalvio – Olivios Giacobetti sukomponuoti prabangieji „En Passant“ iš Frederico Malle’io „Editions de Parfums“. Be galo subtilus ir švelnus šlapių žiedų kvapas, sklindantis lyjant gaiviam gegužės lietui ar anksti švintant, kuomet žolė dar rasota ir šalta. Tobulas pastelinių spalvų impresionizmas, kurį, be kita ko, papildo dar ir visai neromantiškos, bet labai puikiai čia derančios agurkų ir kviečių natos. "En passant" NĖRA to itin ryškaus, stipriai svaiginančio ir labai žalio kvapo imitacija, o veikiau - gaivus vėjo, taršiusio alyvų šakas, gūsis. Tai alyvų kvapas per atstumą, praeinant pro šalį... Ne veltui ir pavadinimas toks.


Impresionizmas, bet fiksuojantis jau vakaro akimirkas (anot kūrėjų) – Ineke „After My Own Heart“. Tai įdomus ir netikėtas citrusinių tonų ir alyvų žiedų aromato derinys – gaivinantis, žalias, ir, priešingai nei visi aukščiau paminėtieji kvepalai, puikiai tinkantis ne tik pavasario, bet ir karštos vasaros sezonui. Jei kyla klausimų, ar alyvos čia pakankamai ryškios, atsakau, – tikrai taip. Ineke Rühland, kurdama šį aromatą, dėmesį sufokusavo būtent į alyvas, tiesiog nusprendusi suteikti joms naują ir kiek neįprastą skambesį.


Iš mainstreamo parfumerijos būtina paminėti Estée Lauder „Pleasures“, kur ryškų aromatą skleidžiančių baltų gėlių (su daug pakalnučių) puokštėje kyšo ir didelė sodri alyvų kekė. Šis kvapas – tai gaivi švara, į pabaigą nurimstanti kiek pudriško muskuso natomis.


KVAPAI NAMAMS
Man pačiai alyvų kvapas labiau patinka kaip namų erdvės akcentas, nei kvepalai kasdieniniam kvėpinimuisi. Tobulai atkartotą alyvų aromatą „Lilas d’Avril“ (Balandžio alyvos) ir derinį su pakalnutėmis „Fleurs d’Été“ (Vasaros gėlės) galima rasti Parfums de Nicolaï namų kvepalų kolekcijoje, kurią sudaro purškiami kvapai, aliejus lempoms, aromatinės žvakės. Galiausiai, išties kiekvienam bus prieinami paprasčiausi (kad ir lietuviški) alyvų kvapo tualetiniai muilai, kuriuos sovietmečiu taip mėgo mūsų mamos ir močiutės.

Pasidalinkite, jei turite atradę savo alyvų kvapą!