Exaltatum St. Paulʼs: katedra, kuri neslegia

Barokas visada daro įspūdį – formos, apimtys, drama. Būna, net kvapą užgniaužia. Parfumerijoje irgi yra baroko, bet tai nebūtinai pagal anos epochos receptūras sumaišytas kvapusis vanduo. Ne, tiesiog galima pasitelkus asociacijas kalbėti apie barokiškas raiškos priemones: ingredientų turtingumą, aromato kontrastų žaismą, emocijos stiprumą. O mano rankose – dar kitas atvejis, kai barokas tampa tiesiog įkvėpimo šaltiniu parfumeriui. Londone įsikūrusi Exaltatum kompanija ir jos kūrėja Eglija Vaitkevičė pernai pristatė „St. Paulʼs“ – dedikaciją žymiajai Šv. Pauliaus katedrai, kuri yra vienas iš nedaugelio baroko pavyzdžių britų sostinėje. Jeigu esate ten buvę, tai lengvai prisiminsite šventovės apimtis ir tą įspūdį, kurį ji palieka; tą architektūrinę galybę, prieš kurią pasijauti mažas ir niekingas. Kaip visi tie žmogeliai iš Canaletto drobės, užsiėmę savo žemiškais rūpesčiais Katedros šešėlyje. Apskritai, Londonas su visa jo įspūdinga istorija yra Eglijos mūza, nes „Exaltatum“ turi kvepalus, gimusius iš pasivaikščiojimų po Kew sodus, Hampstead Heath parką, iš Byrono poezijos ir iš Nacionalinės galerijos šedevrų... Neišsemiami, tačiau įpareigojantys šaltiniai. 

Canaletto, Šv. Pauliaus katedra (apie 1754 m.)

Bet grįžkim prie „St. Paulʼs“. Pirmas įkvėpimas, pirmas kvapo nuskenavimas paprastai būna nors ir ne itin detalus, bet tiksliai sugaunantis nuotaiką, spalvą, sudėtingumą. ‚Solidumas‘ buvo ta asociacija, kuri atėjo visų pirma. Ir ruduo – su visais savo kontrastais bei atspalviais. Todėl „St. Paulʼs“ yra mano bedrakeleivis šitą spalį, kai saulė maišosi su lietumi, geltoni lapai slepia juodą pažliugusią žemę, o pats oras persisunkęs mirštančios gamtos kvapu. Žinau, kad visa tai neskamba cool, nėra trendy ir fancy. Bet užtat tikra ir drąsu. Reikia turėti tvirtą stuburą ir laisvą vaizduotę, kad galėtum nešliaužti paskui minios užgaidas. Nes juk mintinai žinome, ko reikia masėms: „kad būtų sexy“, „kad kvepėtų per 100 metrų ir visą savaitę“, „kad kvapas būtų skanus“ ir t.t., ir pan. Ne, čia ne tas atvejis. Nors, turiu pastebėti, dėl patvarumo ir sklaidõs visi „Exaltatum“ kvapai yra superintensyvūs. Girdėjau net atsiliepimų, kad idealiu atveju tai galėtų būti maži splash flakonėliai, nes realiai pakaktų vos poros lašų paausiuose, kad kvapas pasklistų ir apgaubtų. Atsakomybė neužsimiršti ir nepadauginti purškiant, su pasitikėjimu paliekama pačiam kvepalų savininkui. 

Eglijos sukurta Katedra nėra iš tų, kurios prislegia savo svoriu. Jos daromas įspūdis yra ne per gigantiškas apimtis, o per spalvų niuansus. Itin subtilus (vos pagaunamas) pradžios vaisiškumas, širdies gėliškumas su apelsinžiedžiais pirmame plane (taip, justi ir savotiškas žalsvai nuspalvintas sausumas, muiliškumas – ypatingoji apelsinžiedžių savybė!), raminantis balzamų ir dervų priedainis bei vėsus ir perregimas smilkalų pamatas paskutinėse natose. Šventovės įspūdis čia išties stiprus. Bet aš džiaugiuosi, kad Eglija nenuėjo lengviausiu keliu, kai nuo pat pradžių bažnyčios pojūčiui sukurti užverčiama smilkalinėmis natomis ir tiek. Ne, čia palikta kur kas daugiau erdvės vaizduotei ir asmeninio siužeto galimybėms. O ir medžiaga tam labai paranki, nes milžiniškas kiekis natūralių ingredientų sukuria gyvybingus ir sodrius vaizdinius. Kai paėmiau kvepalų dėžutę ir perskaičiau ilgą sąrašą brangiausių sudedamųjų, buvau mažumėlę apstulbusi. Daro įspūdį. Ir apčiuopiamą efektą.

Natos

viršutinės: bergamotė, kriaušė, rausvasis pipiras, kardamonas, mandarinas; 

širdies: apelsinžiedžiai, jazminaičiai, datulės, švitrūnas;

bazinės: tolu balzamas, burboninė vanilė, santalas, vetiverija, pačiulis, frankincensas, ambra.

Raktiniai žodžiai: kompleksiškumas, savitumas, klasikinė tradicija, patvarumas, unisex.

Koncentracija: kvepalų ekstraktas.

Talpa: 50 ml, 30 ml, 15 ml.

Įsigyti galima: https://www.exaltatumperfume.com/

Reviu parašytas gavus kvepalų pavyzdį iš gamintojo.