90-ųjų DNR: Parfum de Mariana
Ne per seniausiai parsinešiau krūvelę kvepalų iš tų laikų, kai Lietuva buvo ką tik atgavusi Nepriklausomybę. Visas rinkinys pustuščių, bet labai iškalbingų buteliukų, būtų galėję nugulti į atskirą lentyną šiuo metu Mo muziejuje vykstančioje parodoje „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Visgi kvapo ar kvepalų visus lankomumo rekordus mušančioje parodoje nėra nė vieno. Ir be šito anos išprotėjusios epochos portretas yra tarsi nepilnas, neišbaigtas, nepaisant visų kitų į parodinę erdvę kruopščiai surinktų artefaktų. Natūraliai kilo klausimas, kodėl kvapas visgi liko už borto? Ir į jį gali būti keli atsakymo variantai: a) parodos kuratoriai anuo metu nesikvėpino; b) jie nieko nenutuokia apie parfumerijos istoriją; c) apskritai parfumerijos nelaiko pajėgia atspindėti kasdienybės kultūrą ir laikmečio dvasią; d) nerado tinkamų eksponatų. Atsakyti, be abejonės, galėtų tik jie patys. O laikmetis, reiktų pastebėti, turėjo itin ryškų parfumerinį portretą, nepaisant to, kad daugelis anuomet kvėpinomės pigia, gal net neoriginalia produkcija iš turgaus, „mugių“ ir panašaus plauko „skylių“. Ir kvepėti buvo madinga! Dezodorantai aliuminiuose aerozolio flakonuose (mano mėgstamiausias buvo žalias „Extase“), vis dar nuo sovietmečio populiarumą išlaikę latviški „Dzintars“, lenkiška produkcija, visokios „Cobra“, pamėgdžiojančios nenormaliai populiarius Dior „Poison“, pilstomi sunumeruoti analogai ir retais atvejais – tikrai originalūs, tačiau didžiajai daliai tautiečių gerokai per brangūs kvepalai, atkeliavę nuo Vakarų pusės. Atsidarinėjo pirmosios „Kristiana“, „Eliza“ parduotuvės, „Vokiečių vaistinės“ vitrinos erzino išstatytais Giorgio Beverly Hills ir ką tik pasirodžiusiais Laura Biagotti Laura...
Iš tos visos mano parsineštos keistų flakonėlių krūvos vienas buteliukas – „Parfum de Mariana“, – talpina labai išsamų 90-ųjų DNR. Akis iškart bado pakuotės panašumas su ikoniškojo Dior „Poison“ dėžutės dizainu. Pats „brendas“ (jeigu jį taip galima pavadinti), Laurent Lanvan – skambus Yves Saint Laurent ir Lanvin vardų kratinys. Atrodo, kad galėjo būti sufantazuotas talentingųjų ano meto fabrikantų lenkų. Viskas skirta nelabai išprususio ir nelabai pasiturinčio vartotojo įtikinimui, kad reikalai čia rimti – viskas prancūziška, o tai reiškia – kokybiška. Gerai, žiūrim toliau. Pavadinime puikuojasi Mariana. Jei ne visi žino, tai pasufleruosiu, kad Mariana buvo populiariausios meksikietiškos „muilo operos“ „Ir turtuoliai verkia“, rodytos Lietuvoje ir kitur posovietinėje teritorijoje, pagrindinės veikėjos vardas. Mokiniai, namų šeimininkės ir senjorai gyveno tomis serijomis ir labai suprantama, kad Mariana tapo geru masalu atkreipti dėmesį į kvepalus. Anūkai juos dovanojo močiutėms, vaikai – mamoms, draugės – draugėms ir t.t. O pats kvapas – nieko keisto – labai įtaigi Dior „Dune“ kopija. Švelnus, bet tuo pat metu ir galingas, patvarus, moterų prisiminimuose apibūdinamas kaip „stebuklingas“, „nunešantis stogą“, „pats nuostabiausias“. Panaršius internete lietuviškai apie jį neradau nieko, tuo tarpu Rusija, Ukraina „Marianos“ visuotinai ilgisi, ieško ir vis dar nori įsigyti. Taigi, pasirodo, visai netikėtai gavau retą ir vertingą eksponatą, kuriame užkonservuoti mūsų 90-ieji.
Jeigu ką nors apie „Parfum de Mariana“ pamenate, pasidalinkite čia arba facebooke ;)
 |
| Foto iš interneto |
Iš tos visos mano parsineštos keistų flakonėlių krūvos vienas buteliukas – „Parfum de Mariana“, – talpina labai išsamų 90-ųjų DNR. Akis iškart bado pakuotės panašumas su ikoniškojo Dior „Poison“ dėžutės dizainu. Pats „brendas“ (jeigu jį taip galima pavadinti), Laurent Lanvan – skambus Yves Saint Laurent ir Lanvin vardų kratinys. Atrodo, kad galėjo būti sufantazuotas talentingųjų ano meto fabrikantų lenkų. Viskas skirta nelabai išprususio ir nelabai pasiturinčio vartotojo įtikinimui, kad reikalai čia rimti – viskas prancūziška, o tai reiškia – kokybiška. Gerai, žiūrim toliau. Pavadinime puikuojasi Mariana. Jei ne visi žino, tai pasufleruosiu, kad Mariana buvo populiariausios meksikietiškos „muilo operos“ „Ir turtuoliai verkia“, rodytos Lietuvoje ir kitur posovietinėje teritorijoje, pagrindinės veikėjos vardas. Mokiniai, namų šeimininkės ir senjorai gyveno tomis serijomis ir labai suprantama, kad Mariana tapo geru masalu atkreipti dėmesį į kvepalus. Anūkai juos dovanojo močiutėms, vaikai – mamoms, draugės – draugėms ir t.t. O pats kvapas – nieko keisto – labai įtaigi Dior „Dune“ kopija. Švelnus, bet tuo pat metu ir galingas, patvarus, moterų prisiminimuose apibūdinamas kaip „stebuklingas“, „nunešantis stogą“, „pats nuostabiausias“. Panaršius internete lietuviškai apie jį neradau nieko, tuo tarpu Rusija, Ukraina „Marianos“ visuotinai ilgisi, ieško ir vis dar nori įsigyti. Taigi, pasirodo, visai netikėtai gavau retą ir vertingą eksponatą, kuriame užkonservuoti mūsų 90-ieji.
Jeigu ką nors apie „Parfum de Mariana“ pamenate, pasidalinkite čia arba facebooke ;)
Comments
Post a Comment