2018-ųjų blyksniai
Jei reiktų išrinkti vieną dalyką per visus 2018-uosius – kas tai galėtų būti? Kvepalai, knyga, o gal aplankytas renginys? Mano topas – lakoniškas, konkretus ir surašytas be didelių kančių, vadinasi, fiksavau tik tai, kas išties įstrigo.
- Stipriausias įspūdis (gerąja prasme): „Tyrannosaurus Rex“ iš šokiruoti mėgstančių kanadiečių „Zoologist“; nuodėguliai, pelenai, rusenančios žarijos ir spygliuočių masyvai. Galinga, visa nunešanti jėga, kuriai atlaikyti reikia tvirto sprando ir plačių pečių. Įspūdinga. Ir taip, norėčiau jais bent kartą pasikvėpinti.
- Maloniausias prisirišimas: naujausias „The Merchant of Venice“ aromatas „Mystic Incense“, kuriame darniai sugyvena, rodos, tokie nesuderinami dalykai, kaip smilkalai ir sūri karamelė. Antitezių harmonija, kur išvien eina šventumas ir banalus miesčioniškas malonumas. Parklupdys, paguos, sušildys ir akimirksniu prisijaukins. Ilgam. Arba iki tol, kol galiausiai vistiek įsigysi visą buteliuką.
- Chanel Les Eaux trejetukas: „Venice“, „Deauville“ ir „Biarritz“ – gražiausia luxo klasės naujiena, suspindusi tokia atpažįstama Chanel būdinga elegancija. Puikūs visi trys, galima rinktis priklausomai nuo sezono, geografinės platumos ar tiesiog nuotaikos.
- Nepamatuoti lūkesčiai: „Etat Libre d‘Orange“ ir jų „I am Trash“, kai prisižiūrėjus išankstinių reklamų tikėtasi kažko drastiškai šokiruojančio, o sulaukta malonaus ir labai korektiško kvapo, tinkančio net biuro aplinkai. Iso-E-Super šerdis su gėlių ir vaisių priegaidėmis. Labai malonu.
- Metų flakonas: be konkurentų – raudonas kalėdinis Chanel No. 5. Riboto tiražo kolekcinis buteliukas, laikinai atitraukęs dėmesį nuo visiems įprasto klasikinio, atrodo, pajėgus transformuoti net patį kvapą ir jo suvokimą. Jei esate linkę kolekcionuoti, verta įsigyti, nes netrukus tai bus tiesiog dar vienas sunkiai gaunamas raritetas.
- Metų knyga: neabejotinai – Luca‘os Turino ir Tanios Sanchez „Perfumes The Guide (2018)“. Pirmasis gidas, pasirodęs 2008, anuomet sukėlė didelį ažiotažą dėl autoriui būdingo stiliaus ir atvirai demonstruojamo subjektyvumo, kuriuo pasiskonėdamas jis sutaršo į skutelius arba iškelia į padebesius atsirinktus kvepalus. Naujasis, lygiai po 10-mečio pasirodęs leidinys, sukėlė ne mažesnį buzz‘a, iškart užkopęs į Amazon perkamiausių sąrašus meno kritikos kategorijoje. Būtina turėti nors vieną jų.
- Metų liūdesys: Paryžiaus „Le Grand Musee du Parfum“ uždarymas po to, kai žmonės iš viso pasaulio jį tik buvo pradėję atrasti. Moderniai apipavidalinta ekspozicija istoriniame nuostabios architektūros pastate galėjo tapti parfumistų traukos centru, tačiau atsitiko kitaip, ir niekas iki šiol nežino, kodėl. Paslaptis, gaubianti vos pradėjusio veikti muziejaus uždarymą, iki šiol neatskleista. Kvepia detektyvu.
- Metų nesusipratimas: nišinės parfumerijos paroda „The Scent“ Dubajuje. Visi socialiniai tinklai mirgėjo nuotraukomis ir komentarais, likus vos kelioms dienoms iki jos pradžios. Didelė suirutė, iki paskutinės akimirkos neįrengti dalyvaujančiųjų stendai, šlubuojanti komunikacija ir daug nervų – pirmojo blyno svilėsiai. Įdomu, kaip bus antrą kartą (jei tik bus apskritai).
- Metų renginys: (gal ir nelabai kuklu, bet nesakykite, kad neteisinga) „Paskui nosį“ blusturgis Vilniuje. Gimęs absoliučiai spontaniškai ir spėjęs įvykti jau net du kartus, sukėlęs didelę euforiją ir panašios koncepcijos renginukų bangą, nuvilnijusią per visą Lietuvą. Kodėl? Nes iki šiol nieko panašaus nėra buvę, ir todėl, kad tai yra tiesiog didelė šventė ir proga susitikti visiems parfumerijos mylėtojams. Paprasta, bet tikra.
- Stipriausias įspūdis (gerąja prasme): „Tyrannosaurus Rex“ iš šokiruoti mėgstančių kanadiečių „Zoologist“; nuodėguliai, pelenai, rusenančios žarijos ir spygliuočių masyvai. Galinga, visa nunešanti jėga, kuriai atlaikyti reikia tvirto sprando ir plačių pečių. Įspūdinga. Ir taip, norėčiau jais bent kartą pasikvėpinti.
- Maloniausias prisirišimas: naujausias „The Merchant of Venice“ aromatas „Mystic Incense“, kuriame darniai sugyvena, rodos, tokie nesuderinami dalykai, kaip smilkalai ir sūri karamelė. Antitezių harmonija, kur išvien eina šventumas ir banalus miesčioniškas malonumas. Parklupdys, paguos, sušildys ir akimirksniu prisijaukins. Ilgam. Arba iki tol, kol galiausiai vistiek įsigysi visą buteliuką.
- Chanel Les Eaux trejetukas: „Venice“, „Deauville“ ir „Biarritz“ – gražiausia luxo klasės naujiena, suspindusi tokia atpažįstama Chanel būdinga elegancija. Puikūs visi trys, galima rinktis priklausomai nuo sezono, geografinės platumos ar tiesiog nuotaikos.
- Nepamatuoti lūkesčiai: „Etat Libre d‘Orange“ ir jų „I am Trash“, kai prisižiūrėjus išankstinių reklamų tikėtasi kažko drastiškai šokiruojančio, o sulaukta malonaus ir labai korektiško kvapo, tinkančio net biuro aplinkai. Iso-E-Super šerdis su gėlių ir vaisių priegaidėmis. Labai malonu.
- Metų flakonas: be konkurentų – raudonas kalėdinis Chanel No. 5. Riboto tiražo kolekcinis buteliukas, laikinai atitraukęs dėmesį nuo visiems įprasto klasikinio, atrodo, pajėgus transformuoti net patį kvapą ir jo suvokimą. Jei esate linkę kolekcionuoti, verta įsigyti, nes netrukus tai bus tiesiog dar vienas sunkiai gaunamas raritetas.
- Metų knyga: neabejotinai – Luca‘os Turino ir Tanios Sanchez „Perfumes The Guide (2018)“. Pirmasis gidas, pasirodęs 2008, anuomet sukėlė didelį ažiotažą dėl autoriui būdingo stiliaus ir atvirai demonstruojamo subjektyvumo, kuriuo pasiskonėdamas jis sutaršo į skutelius arba iškelia į padebesius atsirinktus kvepalus. Naujasis, lygiai po 10-mečio pasirodęs leidinys, sukėlė ne mažesnį buzz‘a, iškart užkopęs į Amazon perkamiausių sąrašus meno kritikos kategorijoje. Būtina turėti nors vieną jų.
- Metų liūdesys: Paryžiaus „Le Grand Musee du Parfum“ uždarymas po to, kai žmonės iš viso pasaulio jį tik buvo pradėję atrasti. Moderniai apipavidalinta ekspozicija istoriniame nuostabios architektūros pastate galėjo tapti parfumistų traukos centru, tačiau atsitiko kitaip, ir niekas iki šiol nežino, kodėl. Paslaptis, gaubianti vos pradėjusio veikti muziejaus uždarymą, iki šiol neatskleista. Kvepia detektyvu.
- Metų nesusipratimas: nišinės parfumerijos paroda „The Scent“ Dubajuje. Visi socialiniai tinklai mirgėjo nuotraukomis ir komentarais, likus vos kelioms dienoms iki jos pradžios. Didelė suirutė, iki paskutinės akimirkos neįrengti dalyvaujančiųjų stendai, šlubuojanti komunikacija ir daug nervų – pirmojo blyno svilėsiai. Įdomu, kaip bus antrą kartą (jei tik bus apskritai).
- Metų renginys: (gal ir nelabai kuklu, bet nesakykite, kad neteisinga) „Paskui nosį“ blusturgis Vilniuje. Gimęs absoliučiai spontaniškai ir spėjęs įvykti jau net du kartus, sukėlęs didelę euforiją ir panašios koncepcijos renginukų bangą, nuvilnijusią per visą Lietuvą. Kodėl? Nes iki šiol nieko panašaus nėra buvę, ir todėl, kad tai yra tiesiog didelė šventė ir proga susitikti visiems parfumerijos mylėtojams. Paprasta, bet tikra.
Comments
Post a Comment