Paroda „Kabantieji sodai“
Balandžio
9 – gegužės 6 dienomis Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos parodų salėje veiks
olfaktorinio meno paroda „Kabantieji sodai“. Joje grupė kvapų menininkų sodo
vizijas kvies „skaityti“ iš autorinių kvapų gaidų. Pasak organizatorių, per
įvairiausius kvapus, lavindami uoslę, gauname gausybę informacijos, kuri gali
keisti mūsų supratimą apie pasaulį.
Viena parodos iniciatorių, kvapų menininkė Laimė
Kiškūnė siekia atitraukti žmones nuo stereotipo, kad kvapas tėra įdomus tik
tuomet, jei jis yra kažkoks juslinis animalistinis šokiruojantis triksteris,
kažkas egzotiška, neįprasta, gaivališka arba tiesiog parfumerija.
„Kvapas - tai nematomas gyvenimo matmuo,
aktualizuojantis erdves, kuriose būvame. Kvapo dinamiškumas, judrumas ir kaita
leidžia priklausomai nuo paros, metų laiko ir žmogaus veiklos pajusti
įprastinių gyvenimo erdvių estetiką, antiestetiką, nuotaiką, atmosferą,
pagaliau, gauti informaciją.
Dar vienas kvapų kūrinių bruožas - jų naratyvumas.
Jie ne tik pasižymi savo unikalia raiška, architektonika, estetika, bet
sklisdami laike ir erdvėje seka daugiaplanes, polifonines, dinamiškas ir kitais
jutimais dar neįkvėptas istorijas. Taigi instaliacija - tai ir patyrimo
galimybė be žodžių, vaizdų ar garsų”, - sako L. Kiškūnė.
Olfaktorinis
(uostomasis) menas - besiformuojanti, dar nekanonizuota, bet jau savarankiška
meno sritis tokiose šalyse kaip JAV, Vokietija, Olandija, Lietuvoje daugeliui
dar yra naujovė. Kvapų ir uostomojo meno grupė „Hortus apertus“, 2010 metais
pirmą kartą Lietuvoje surengusi uostomojo meno parodą, šiemet apibendrina
pirmuosius septynerius veiklos metus paroda ir edukacinių renginių ciklu
„Kabantieji sodai".
„JAV vykstančiame kasmetiniame pasauliniame
parfumerijos ir olfaktorinio meno konkurse 2016 metų laimėtoju tapo klimato
atšilimo problematiką kvapais atskleidžiantis projektas. „Hortus apertus“
komanda taip pat pasirinko pasaulines tendencijas atliepiančią problematiką:
žmogaus santykio su gamta (ne)kaitos urbanistiniame šiuolaikiniame pasaulyje ir
senovėje atskleidimą kabančių sodų reiškinio kontekste“, - sako grupės narė
Reda Valentinavičienė.
Vieni seniausių pasaulio sodų Mesopotamijoje - Babilono ir Ninevės sodai - reikalavo didžiulių vandens sąnaudų, sudėtingų
inžinerinių konstrukcijų: juos supo 95 km ilgio akvedukai, o medžiams
palaistyti reikėjo iki 300 tonų vandens per dieną. Ir tai vyko teritorijoje,
kur didžiąją metų dalį vanduo buvo neįkainojama vertybė.
Prabėgo daugybė metų - šiuolaikinis žmogus,
išsiilgęs gamtos, vilioja ją į didmiesčius. Les Jardins Atlantique du Gare de
Montparnasse virš geležinkelio bėgių, Jardins de Beaugrenelle ant prekybos
centro stogo, MoMA Gardens Šiuolaikinio meno centre Niujorke, Jardins Vertical
Čikagoje, Jardins de Skypark Singapūre, tikri kabantys sodai 300 m aukštyje - tik keli garsiausi šiuolaikiniai kabantieji sodai.
2014-2017 metais Vilniuje kvapų menininkų grupė
pasinėrė į kūrybinius tyrinėjimus: kodėl žmonėms reikėjo ir vis dar reikia
sodų? Kiek įmanoma sodo iliuziją perteikti kvapu? Kiek sodo ir gyvenamos erdvės
kvapai svarbūs žmogui? Ar kvapas veikia tik emocijas ir prisiminimus?
Remdamiesi istorine, antropologine, kvapų menotyrine medžiaga, asmenine
patirtimi, prisiminimais, menininkai aprašė kvapus deskriptoriais ir atkūrė
juos paversdami autoriniais kvapų kūriniais. Tarp eksponatų yra seniausių
istorinių sodų vizijos ir šiuolaikinių dirbtinių, izoliuotų, miniatiūrinių
sodelių kvapų eksplikacijos, naudojamos natūralios ir sintetinės medžiagos.
Kvapų menininkų grupei vadovavo profesionalūs parfumeriai - Gael Peltier (Prancūzija) ir Laimė Kiškūnė
(Lietuva); grupėje kūrė 7 kvapų menininkės, sukaupusios ne mažiau nei 5 metų
olfaktorinio tyrinėjimo ir kūrybos patirtį.
„Hortus apertus“ grupės nariai savo projektus
dažniausiai kuria grupėse - dėl uoslės ir uostymo specifikos grupinis darbas
sukuria ypatingą erdvę reikštis kvapų komponavimo idėjoms, todėl net kai
kūrinys yra konkretaus autoriaus, grupė yra jo gimimo istorijos dalis. Šį
metodą perdavė L. Kiškūnė - kvapų menininkė ir profesionali parfumerė, kuri, drauge
su Gaeliu Peltier iš Prancūzijos, yra ir
šio projekto idėjos bendraautorė.
„Dirbant grupėje visuomet labai įdomus kiekvieno naujo
nario indėlis ir rezultatas, todėl parodos dalyvio Gaelio - profesionalaus
prancūzo parfumerio su ypatinga asmenine ir profesine biografija - žinios
suteikė „Kabančiųjų sodų“ projektui naują gaidą, paskatino autorių grupėje
tyrinėjimus balansuojant tarp kvapo kūrinio ir kvepalų formato. Mes tikimės,
kad lankytojai, davę valią savo uoslei, gebės išuosti kūriniuose skirtumus tarp
kvapo „dailės“ ir kvepališkumo, natūralumo ir sintetiškumo“, - sako kvapų
autorė Jurga Katakinaitė-Jakubauskienė.
Parodos dizainere grupė pasirinko šviesos instaliacijų
autorę Urtę Mildą Širvinskaitę. Pagrindinė jos dilema - eksponuoti kvapą taip,
kad vaizdai neužgožtų kvapo žinutės. Todėl kvapų menininkų kūriniai pristatomi
uostymui pritaikytuose kabančiuose organinio stiklo gaubtuose, jų vidų
pripildant kvapo. Jį uosdamas žmogus iš karto pasineria į visą kvapo
„vertikalę“, arba kitaip tariant, vienu įkvėpimu turi galimybę įkvėpti visą
kvapo „tūrį“. Kupolai nėra uždari, todėl judant žmonėms ir orui, kvapai
iškeliauja už jų ribų ir pasklinda erdvėje laisvai maišydamiesi tarpusavyje ir
tokiu būdu sukurdami dar vieną bendrą kvapą.
Parodoje „Kabantieji sodai” svarbu ne tik kvapai, o
ir tie, kas juos uodžia. Svarbiausias parodos „eksponatas“ - pats jos
lankytojas, nes paroda suteikia jam galimybę tyrinėti savo uoslę, ugdyti ją ir
sąmoningai patirti, kad būtent uoslė suteikia galimybę suvokti, jog kiekviena
akimirka yra unikali ir nepakartojama.
Parodos organizatoriai kviečia giliau pažinti kvapų
kultūrą, kada ji prasidėjo, kaip kvapai reiškėsi įvairiuose menuose ir kaip
kvapų ir uostomasis menas po truputį tampa savarankiška meno sritimi. Todėl
greta parodos vyks paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, patyriminės sesijos,
diskusijos apie kvapų meną ir dizainą, jo raiškos galimybes, uoslės meninį ir
estetinį lavinimą, pojūčių menų poveikį.
Projekto dalyviai kūrė naudodamiesi Kvapų namų Officina artis odorum (Kvapų maišymo meno dirbtuvės) aromatinių substancijų
kolekcija.
Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros
tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.
Vau, pirmą kartą girdžiu apie tokį dalyką ir skamba įspūdingai. Pastebėjau, kad dabar vis daugėja meno, pateikiamo per jusles - net Lietuvoje atsirado keletas pojūčio spektaklių ir čia yra labai džiugu. Nes žmonės atitolę nuo savęs, o tai reiškia, kad ir nuo savo juslių. Labai gera grįžti prie jų - kaip grįžti į kūdikystę ir pradėti mokytis vaikščiot iš naujo :)
ReplyDeleteO kas liečia kvapus, tai man dažniausiai jų visur būna per daug ir per daug nenatūralių. Na, nebent kai užsuku į creme de la creme čia - http://www.panorama.lt/parduotuves/creme-de-la-creme, nes ten saloniukas atskiras ir kažkaip nepersistengta su kvapais. Nes daug kur kvapai visgi užgožia VISKĄ..