Dangiškas "joie de vivre" - Molinard Miss Habanita
Turėjo praeiti kone 10 metų, kol kiekvieną eurą Paryžiuje skaičiavusi studentė iš Rytų Europos (t. y., aš) įsigijo kvepalus, prie kurių anuomet ištisus mėnesius ėjo, uostė ir vėl atsargiai dėjo atgal į blizgias "Sephora" lentynas. Buvau tikra "vitrinų laižytoja" - paryžiečiai taip vadina tuos, kurie viską maniakiškai apžiūrinėja), nieko o nieko negalėjusi įpirkti iš savo kuklios stipendijos ir tų grašių, kuriuos kas mėnesį atsiųsdavo našlaujanti ir darbo netekusi mama. Ar galite įsivaizduoti tą jausmą, kai pagaliau dabar, po tiekos prabėgusių metų, paskubomis pakavau TĄ dėžutę su TAIS, niekur nebegaminamais, sunkiai randamais ir jau vintažu vadinamais kvepalais iš savo nebrandžios ir tolimos jaunystės dienų?!
Molinard Miss Habanita - pačių kvapniausių vynuogių, santalmedžio ir vanilės eliksyras, veikiantis nelyg saldus Gewurztramineris. Jis svaigina, šildo ir suteikia patį saldžiausią laimės pojūtį, nesvarbu, kad galbūt net netikrą ir labai laikiną. Tai buvo kvapas, kuris užpildydavo ir gydydavo tą kerinčiame, bet tokiame svetimame mieste atsivėrusį ilgesio ir vienatvės plyšį. Jis lydėdavo mane kaip ištikimas mano ilgų klajonių palydovas, kaip tas, kuris nebyliai būna šalia, kuomet tau labiausiai reikia. Ir - didis džiaugsme! - šiandien šį kvapą jaučiu kaip nostalgišką anų laikų prisiminimą, akimirksniu iškylantį kaskart, kai iškvėpintą riešą nevalingai keliu ir keliu prie nosies. Objektyviai "Miss Habanita" vertinti nebegaliu, nes tai būtų lygiai tas pats, kas įsimylėjusiam žmogui aistringai pasakoti apie savo meilės objektą. Bet išties - jaunoji Habanita moka užburti ir apgaubti dangiškai gurmanišku dvelksmu, koks apima po sočių pietų mėgaujantis gerai paruoštu creme brulee. Tikras gyvenimo džiaugsmas, arba joie de vivre, kaip pasakytų prancūzai.
Molinard Miss Habanita - pačių kvapniausių vynuogių, santalmedžio ir vanilės eliksyras, veikiantis nelyg saldus Gewurztramineris. Jis svaigina, šildo ir suteikia patį saldžiausią laimės pojūtį, nesvarbu, kad galbūt net netikrą ir labai laikiną. Tai buvo kvapas, kuris užpildydavo ir gydydavo tą kerinčiame, bet tokiame svetimame mieste atsivėrusį ilgesio ir vienatvės plyšį. Jis lydėdavo mane kaip ištikimas mano ilgų klajonių palydovas, kaip tas, kuris nebyliai būna šalia, kuomet tau labiausiai reikia. Ir - didis džiaugsme! - šiandien šį kvapą jaučiu kaip nostalgišką anų laikų prisiminimą, akimirksniu iškylantį kaskart, kai iškvėpintą riešą nevalingai keliu ir keliu prie nosies. Objektyviai "Miss Habanita" vertinti nebegaliu, nes tai būtų lygiai tas pats, kas įsimylėjusiam žmogui aistringai pasakoti apie savo meilės objektą. Bet išties - jaunoji Habanita moka užburti ir apgaubti dangiškai gurmanišku dvelksmu, koks apima po sočių pietų mėgaujantis gerai paruoštu creme brulee. Tikras gyvenimo džiaugsmas, arba joie de vivre, kaip pasakytų prancūzai.
Graziai rasot, aciu :)
ReplyDeleteKur galima juos įsigyti? Kažkada Eurokos juos teko užtikti, bet dabar kažkaip nerandu ;/
ReplyDeleteIeva, paggoglinkit. Blogiausiu atveju galite uzsisakyti internetu http://www.perfumewarehouse.co.uk/miss-habanita-eau-de-toilette-100-ml-vintage-item.html/
ReplyDelete