Ramunės Piekautaitės kvepalai: rafinuoto skonio etalonas
Kiekvienas save gerbiantis couturier privalo (ar bent svajoja) turėti savo vardo kvepalus. Tokius, kurie 100 proc. atitiktų mados namų kuriamą įvaizdį, jį subtiliai papildytų ir užbaigtų. Tą dar XX a. pradžioje supratę Paulis Poiret, Coco Chanel ar Jeanas Patou, davė pradžią iki šiol besitęsiančiai tradicijai. Lietuvoje ši tradicija vėluoja nei daug, nei mažai - maždaug gerą šimtmetį. Bet net ir po šimtmečio, tiksliau, praėjus ištisai istorinei epochai, negalėtumėm teigti, jog ji mūsų šalyje tapo įprasta ir savaime suprantama. Lietuvių dizainerių pristatomi kvepalai vis dar yra neeilinis įvykis. Ir ne dėl to, kad apie tai rašoma stiliaus ir madų žurnaluose, diskutuojama parfumistų forumuose ar privačių pokalbių metu. Tikroji priežastis - gana proziška ir liūdna, nes tų kvepalų tiesiog nėra. Jų vis dar fiziškai nėra ir jie nekuriami.
Čia galėtumėm ilgai postringauti apie rinkos menkumą, finansų (o gal fantazijos ir polėkio?) trūkumą, ilgą ir sudėtingą kvapo kūrimo bei gamybos procesą ir tai iš dalies galėtų būti tiesa. Nes kaipgi kitaip paaiškinti tą iškalbingą faktą, jog pirmieji dizainerio vardo kvepalai Lietuvoje atsirado tik 2004 metais? O iškart po to sekusi ilga vienuolikos metų tyla niekaip nebuvo paveikta nei beprotiškos pastarųjų sėkmės (ar net tam tikro kulto), nei tuščios vis dar žiojinčios nišos. Būtent vienuolika metų skiria Juozo Statkevičiaus Eau de Parfum ir ką tik pasirodžiusį Ramunės Piekautaitės kvapųjį vandenį, kuriam, be kita ko, sėkmė jau tarsi užkoduota. Subtiliosios dizainerės gerbėjų ratas pagaliau gavo tai, ko taip trūko norint pasiekti visiškai tobulą stiliaus vientisumą. Pamenat amerikiečių rašytojos C. Joybell C. mintį, kad "niekada nesi pilnai apsirengęs, jei nesi pasikvėpinęs"? Ją perfrazavus galima teigti, kad tik dabar bus įmanoma jaustis visu 100 procentu "piekautaitiškai" - nuo galvos iki pirštų galiukų, ar, tiksliau, iki plevenančio aromato. Nes rengtis Ramunės Piekautaitės drabužiais ir kvėpintis, tarkim, Donnos Karan vardo kvepalais, visai nekonceptualu. O pasipuošti švelniai rausva, lengvai krentančia dizainerės suknele ir palįsti po pudrine jos pačios vardo gėlių kvapo dulksna - perfekcionizmo aktui prilygstantis derinys.
Be triukšmo ir fanfarų ant prekystalių atsidūręs Ramunės Piekautaitės Eau de Parfum - tai skoningos, saikingos, ir, svarbiausia, dirbtinai nenusaldintos vanilės bei šviežiai išsiskleidusių žiedų girlianda. Tiesą sakant, pirmą kartą pažvelgus į natų piramidę ir dar neišbandžius aromato, pamaniau, kad kvapas gali būti pernelyg ryškus modernią klasiką išpažįstančios kūrėjos braižui, tačiau uoslė viską sudėliojo į vietas. Mane privertę suabejoti viršutinių natų pipirai bei baziniai pačiulis su muskusu čia elgiasi visiškai neagresyviai: dėmesys fokusuojamas ne į juos, o į gėlinę šerdį ir tylius medienos tonus. Ir jeigu dar pamenat Saros Jesicos Parker "Lovely", tai muskusas Piekautaitės kvepaluose gali būti lygintinas būtent su juo - jei ne savo intensyvumu, tai pudriniu švelnumu ir šildančiu jaukumu.
Ramunės Piekautaitės Eau de Parfum yra ekstraktas to, ką apibendrintai galėtumėm pavadinti gero skonio ir moteriškumo kvintesencija. Bet - dėmesio! - ne saldžiabalsio puošeiviško moteriškumo, kurį prastuminėja mūsų naujienų portalai, o tokio, kokį matome žiūrėdami į dizainerės nuotraukas ar gyvai prasilenkdami su ja pačia kažkur šalia Vilniaus rotušės. Galima drąsiai teigti, kad Piekautaitės bendradarbiavimas su prancūzų parfumeriu Thomas Fontaine'u, žinomu iš darbų "Jean Patou", "Lubin", "Galion" kompanijoms, yra abipusiai nusisekęs ir išties harmoningai užbaigiąs mados namų sostinės Didžiojoje gatvėje įvaizdį. Telieka tik pridurti ir patvirtinti, kad lietuvių vartotojų taip vertinamas aromato patvarumas jų nenuvils.
Kvepalus įsigyti galima ČIA.
Čia galėtumėm ilgai postringauti apie rinkos menkumą, finansų (o gal fantazijos ir polėkio?) trūkumą, ilgą ir sudėtingą kvapo kūrimo bei gamybos procesą ir tai iš dalies galėtų būti tiesa. Nes kaipgi kitaip paaiškinti tą iškalbingą faktą, jog pirmieji dizainerio vardo kvepalai Lietuvoje atsirado tik 2004 metais? O iškart po to sekusi ilga vienuolikos metų tyla niekaip nebuvo paveikta nei beprotiškos pastarųjų sėkmės (ar net tam tikro kulto), nei tuščios vis dar žiojinčios nišos. Būtent vienuolika metų skiria Juozo Statkevičiaus Eau de Parfum ir ką tik pasirodžiusį Ramunės Piekautaitės kvapųjį vandenį, kuriam, be kita ko, sėkmė jau tarsi užkoduota. Subtiliosios dizainerės gerbėjų ratas pagaliau gavo tai, ko taip trūko norint pasiekti visiškai tobulą stiliaus vientisumą. Pamenat amerikiečių rašytojos C. Joybell C. mintį, kad "niekada nesi pilnai apsirengęs, jei nesi pasikvėpinęs"? Ją perfrazavus galima teigti, kad tik dabar bus įmanoma jaustis visu 100 procentu "piekautaitiškai" - nuo galvos iki pirštų galiukų, ar, tiksliau, iki plevenančio aromato. Nes rengtis Ramunės Piekautaitės drabužiais ir kvėpintis, tarkim, Donnos Karan vardo kvepalais, visai nekonceptualu. O pasipuošti švelniai rausva, lengvai krentančia dizainerės suknele ir palįsti po pudrine jos pačios vardo gėlių kvapo dulksna - perfekcionizmo aktui prilygstantis derinys.
 |
| Fotostudijos OKTO.LT nuotr., šaltinis: "Žmonės" |
Be triukšmo ir fanfarų ant prekystalių atsidūręs Ramunės Piekautaitės Eau de Parfum - tai skoningos, saikingos, ir, svarbiausia, dirbtinai nenusaldintos vanilės bei šviežiai išsiskleidusių žiedų girlianda. Tiesą sakant, pirmą kartą pažvelgus į natų piramidę ir dar neišbandžius aromato, pamaniau, kad kvapas gali būti pernelyg ryškus modernią klasiką išpažįstančios kūrėjos braižui, tačiau uoslė viską sudėliojo į vietas. Mane privertę suabejoti viršutinių natų pipirai bei baziniai pačiulis su muskusu čia elgiasi visiškai neagresyviai: dėmesys fokusuojamas ne į juos, o į gėlinę šerdį ir tylius medienos tonus. Ir jeigu dar pamenat Saros Jesicos Parker "Lovely", tai muskusas Piekautaitės kvepaluose gali būti lygintinas būtent su juo - jei ne savo intensyvumu, tai pudriniu švelnumu ir šildančiu jaukumu.
Ramunės Piekautaitės Eau de Parfum yra ekstraktas to, ką apibendrintai galėtumėm pavadinti gero skonio ir moteriškumo kvintesencija. Bet - dėmesio! - ne saldžiabalsio puošeiviško moteriškumo, kurį prastuminėja mūsų naujienų portalai, o tokio, kokį matome žiūrėdami į dizainerės nuotraukas ar gyvai prasilenkdami su ja pačia kažkur šalia Vilniaus rotušės. Galima drąsiai teigti, kad Piekautaitės bendradarbiavimas su prancūzų parfumeriu Thomas Fontaine'u, žinomu iš darbų "Jean Patou", "Lubin", "Galion" kompanijoms, yra abipusiai nusisekęs ir išties harmoningai užbaigiąs mados namų sostinės Didžiojoje gatvėje įvaizdį. Telieka tik pridurti ir patvirtinti, kad lietuvių vartotojų taip vertinamas aromato patvarumas jų nenuvils.
Kvepalus įsigyti galima ČIA.
Comments
Post a Comment