Nosies pasiganymai "Kultūros naktyje 2015"

Iki šiol žinojau, kad Lietuvoje turime tik vieną parfumerį, išleidusį savo aromatų liniją. O nuo vakar žinau, kad jis, be kita ko, dar ir neabejotinai talentingas. Taip, Aistis Mickevičius su savo "Imaginary Star Life" projektu ir jam sukurtais Nepriklausomos Lietuvos garsenybių parfumeriniais portretais vėl įtikino, kad sugeba laisvai ir paveikiai žongliruoti kvapų natomis, priversti į "Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų" plūstančius lankytojus entuziastingai šūkčioti ("kaip skaniai kvepia!", "o bet tai šitas koks moteriškas ir elegantiškas..."), dar ir dar kartą uostyti pristatomus kvapus ir galvoti, kad "va šiuo ir dar va anuo mielai kvėpinčiausi pati". Turbūt tai ir yra išskirtinė Aisčio Mickevičiaus, kaip olfaktorinių meno projektų autoriaus, savybė - tik parodų erdvėms skirti jo darbai niekuo nenusileidžia nišinės parfumerijos butikuose aptinkamai produkcijai. Tiesa, sakau tai nepabandžiusi jų ant odos, bet tikiu, kad ir po nuodugnaus testavimo savo žodžių atsiimti netektų.

Nuoširdžiai sakau: stebiuosi, kaip žmogus, į parfumeriją atėjęs iš populiariosios scenos, sugeba įkvėpimo rasti kloduose, pažįstamuose vien meno istorikams. Unė Babickaitė, Elena Žalinkevičiūtė-Petrauskienė, Potencija Pinkauskaitė - šioms ir kitoms žymiausioms mūsų praeities primadonoms Aistis Mickevičius sukūrė kvapų portretus, eksponuotus laboratoriniuose piltuvėliuose. Šalia jų - nedidelio formato, kuklios juodai-baltos tų ponių nuotraukos.

Aktorė, režisierė Unė Babickaitė

Aktorė Nelė Vosyliūtė

Dar vienas nustebinęs dalykas: iš absoliučiai šiuolaikiškų natų (na, pvz., šiandien taip mėgstamų greipfruto, mandarino ar gervuogės) jis sustyguoja ilgesingai nostalgiškus, realiomis retro intonacijomis skambančius akordus! Kad ir kaip įdėmiai tyrinėjau pateiktas visų kompozicijų piramides, bet nė vienoje jų neaptikau to, ko tikėjausi a priori: aldehidų, rožės-našlaitės ar rožės-jazmino sąjungų, briedragės ar šaižiai animalistinio pamato. Nebuvo nieko, kas būtų galėję palengvinti ir supaprastinti anos epochos įkvapinimą šiandienos priemonėmis, nieko konvencionalaus ir nuspėjamo.

Pagavau autorių: Aistis Mickevičius su Unei Babickaitei skirtu kvapu 

Iš šio projekto kone paknopstom bėgau į kitą - "Smilkalo stygos šokį" Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Dar vieni ištikimi "Kultūros nakties" dalyviai - "Hortus apertus", kaip ir pernai, koncentravosi į smilkalų poveikį aplinkai ir jį uodžiantiems. Turbūt tiksliausiai šį projektą apibūdinčiau, jei pavadinčiau jį grupinės meditacijos seansu, per kurį visi žmogiškieji pojūčiai buvo nuraminti ir nutildyti garso, kvapo bei vizualaus, įmantraus dūmo šokio jungtimi. Gyvoji elektronika, kuria jaukioje tamsoje manipuliavo kompozitorius Mantautas Krukauskas, lėtai reagavo į smilkstančios stygos viražus ir vedė per budistų šventyklas ataidinčiomis vienuolių giesmėmis, apsupo ritualinių būgnų dūžiais, tampūros stygų virpesiais, nuklojo muzikinių triukšmų dulkėmis. Labiau patyrę uostytojai galėjo pajusti ir kaip kinta, transformuojasi kvapas - nuo santalo, agarmedžio iki sakraliųjų frankincenso ir labdano. Iš tiesų tai kažką panašaus galime susikurti ir savo privačiose erdvėse: įsijungiame meditatyvią muziką, paskleidžiame smilkalų dūmų ir... vyksmas prasideda.

Smilkalo stygos šokis