Fikcija, virtusi realybe: odekolonas "L'air de Panache" iš "The Grand Budapest Hotel"
Esu ką tik po Weso Andersono kino juostos "The Grand Budapest Hotel" peržiūros ir vis dar bandau užuosti štai ką:
Filmo leitmotyvas, pagrindinio veikėjo pono Gustavo H. "antrasis aš", ir fikcija, kurią parfumeris Markas Buxtonas per šešias savaites pavertė realybe - tai vis odekolonas "L'air de Panache". Gaila, sukurtas ne prekybai, o kaip dovana pasaulinės filmo premjeros svečiams (nors, kaip pasakojama, jais buvo nuolat šlakstomasi ir filmavimo metu), antraip jau būčiau neiškentusi ir užsisakiusi nė neuosčiusi.
Kodėl? Nes tiesiog ėmiau ir įsimylėjau šį filmą kartu su p. Gustavu ir genialiai jį suvaidinusiu Ralphu Fiennesu, nes odekolono konceptas, kurį sukūrė Paryžiaus butiko "Nose" vadovas Nicolas Cloutier ir jame jaučiamos natos tiesiog perrašo filmą kvapu. Aldehidai - tai pagyvenusios šviesiaplaukės damos, kurias mokėjo mylėti ir proteguoti p. Gustavas ("gausiausiai besikvėpinantis vyras, kokį tik yra tekę sutikti"); bergamotė, jazminas ir rožė, ambra, daug gūdžiais miškais trenkiančio muskuso, kedras, pačiulis bei šlakelis žalio obuolio sulčių (taip, taip, - būtent obuolio; pasižiūrėję filmą, suprasite kodėl). Skamba velniškai gerai, net pernelyg gerai, kaip vyriškam odekolonui.
Nueikit į kino teatrą, kol dar rodo. Ypač, jei (kaip ir aš) nepamilote Weso Andersono po gerokai silpnesnio jo darbo "The Darjeeling Limited" ir jau tuomet įspūdingų parfumerinių kadrų su išgalvotuoju "Voltaire #6, La Petite Morte". Klijuoju Andersonui frankofilo ir labiausiai kvepalus mylinčio režisieriaus etiketę bei jau dabar laukiu naujos jo juostos.
Filmo leitmotyvas, pagrindinio veikėjo pono Gustavo H. "antrasis aš", ir fikcija, kurią parfumeris Markas Buxtonas per šešias savaites pavertė realybe - tai vis odekolonas "L'air de Panache". Gaila, sukurtas ne prekybai, o kaip dovana pasaulinės filmo premjeros svečiams (nors, kaip pasakojama, jais buvo nuolat šlakstomasi ir filmavimo metu), antraip jau būčiau neiškentusi ir užsisakiusi nė neuosčiusi.
Kodėl? Nes tiesiog ėmiau ir įsimylėjau šį filmą kartu su p. Gustavu ir genialiai jį suvaidinusiu Ralphu Fiennesu, nes odekolono konceptas, kurį sukūrė Paryžiaus butiko "Nose" vadovas Nicolas Cloutier ir jame jaučiamos natos tiesiog perrašo filmą kvapu. Aldehidai - tai pagyvenusios šviesiaplaukės damos, kurias mokėjo mylėti ir proteguoti p. Gustavas ("gausiausiai besikvėpinantis vyras, kokį tik yra tekę sutikti"); bergamotė, jazminas ir rožė, ambra, daug gūdžiais miškais trenkiančio muskuso, kedras, pačiulis bei šlakelis žalio obuolio sulčių (taip, taip, - būtent obuolio; pasižiūrėję filmą, suprasite kodėl). Skamba velniškai gerai, net pernelyg gerai, kaip vyriškam odekolonui.
Foto:
cussyeah-wesanderson.tumblr.com; http://iwasbornunicorn.tumblr.com; nose.fr
Comments
Post a Comment