Apie (ne)kvepiančią Barseloną

Prieš mėnesį grįžau iš Barselonos, miesto-fejerijos, miesto-šventės. Miesto, kuriame norisi lįsti į vaivorykštės spalvomis mirguliuojančius apdarus (ką reiškia vien tenykštės „Desigual“ kultas!), lūpas dažytis raudonai (Lietuvoje tas absoliučiai neįmanoma) ir kvepintis laisvamaniškaisiais „Lush Karma“. Nežinau kito tokio Europos megapolio, kuriame taip jaudinančiai ir įnirtingai tarpusavyje kautųsi kvapai. Blogi, ir net neapsakomai blogi, su kone dieviškais. Turbūt ne veltui ir „Kvepalai“ buvo filmuoti Barselonoje - pirmieji šio kino kadrai mane persekiojo visos kelionės metu; labai norint, galima net ekskursiją pravesti tomis vietomis, kur vyksta filmo veiksmas, štai čia yra žemėlapis.

Senjorų rojus
Barselonos įžymybės - žąsys Katedros kieme

Amor
Nesuskaičiuojamų žmonių ir šunų kūnų išskyros, kurių tvaiko neišgraužia net kas rytą gatves plaunantys ekipažai, jau turbūt kiaurai permerkusios visą Barcelonettą (ypač tas justi šį žvejų ir proletariato kvartalą tyrinėjant karštą vidudienį) ar El Ghotic gatvelių labirintus (vėlyvais vakarais visų įmanomų subkultūrų atstovai čia renkasi pasriaubti vyno ir nugrimzti į  marihuanos dūmo nirvaną).
 

Tai tokia yra atgrasioji Barselonos pusė, kuriai visgi net ir norėdamas negalėtum primesti nevalyvumo. Vaikštinėjant po tą pačią skurdo antspaudu pažymėtą Barcelonettą, nuolat pagauni ore sklandant „Ariel“ ar dar velniaižin kokių skalbimo miltelių molekules, kylančias nuo tuntais balkonuose džiūvančių skalbinių.


O lengvas vėjelio dvelksmas nuolat primena apie tai, kad vos už kelių šimtų metrų gali įsibristi į turkio spalvos jūrą ar paskanauti jos gyvių restoranėlyje už kampo. Česnaku pagardintų krevečių aromatas ir kitos palaimingą veido išraišką nutaisančios žemės ir vandens gėrybių kvapų kombinacijos nuolat vertė jaustis tiesiog nepasotinamais rajūnais.
"Gyvenimas - tai sapnas",- užrašas ant grindinio plytelių



Gigantiškas Botero katinas, kurį Barselona įsigijo iš menininko
Ankstyvais rytais Barselona kvėpinasi kafeterijų (o jų yra turbūt net ne po dešimt kiekvienoje gatvelėje) skanumynais - kava su pienu ir nuodėmės vertais, dar šiluma garuojančiais saldžiais kepiniais. Nuo ryto iki vakaro viskas mainosi tiesiog neatpažįstamai!

Plaza Real
Paslaptingas augalas dygliuotu kamienu ir butelio dydžio vaisiais
Parfumerinių parduotuvių tankis, kaip tokios apimties miestui, sakyčiau, nėra įspūdingas (lyginu su Paryžiumi, Roma ar Londonu), bet norint, čia galima atrasti išties visko. Ko verta viena „Regia“, įsikūrusi Barselonos „Museu del Parfum“ prieigose ir veikianti nuo 1928 metų!


Labai skubant, visiems visada patariu eiti į didžiųjų prekybos centrų parfumerijos skyrius, nes ten jie tikrai gniaužia kvapą ne tik užimamu plotu, bet ir skirtingų vardų pasiūla, įskaitant prekystalius su mados namų ekskliuzyvinėmis linijomis. Pаčioje Senamiesčio širdyje, Katedros pašonėje, būtinai užsukite į „The Perfumery“ - gal jums pasiseks labiau. Netgi trečias bandymas man nebuvo sėkmingas, nes vis atsitrenkdavau į užrakintas duris, nors, dievaži, šitos krautuvėlės darbo laiką buvau užsirašiusi pirmame užrašinės puslapyje! Teko pasitenkinti vaizdais pro langą - o jie tikrai verti gotikinio žydų kvartalo. Parduotuvė labiau primena ne parduotuvę, o miniatiūrinę kvepalų koplyčią, įsispraudusią į tamsių akmeninių sienojų vidų. Čia pat, šalia laukųjų durų - išpuoštas Švenčiausiosios Mergelės altorėlis, liepsnojančios žvakės... Kvepalų šventovė, nėmaž neperdedu!

Šią foto pasiskolinau iš The Perfumery facebook puslapio

Comments

  1. Ačiū už šiltus ir gyvus įspūdžius, beveik jaučiuosi pati ten pabuvus :)
    Paslaptingas medis yra Ceiba insignis, dažnai vadinamas ir senesniu vardu Chorisia insignis. Lietuviškas genties vardas - kapokmedis, tikslesnio (rūšies) pavadinimo lietuviško nėra.

    ReplyDelete
    Replies
    1. Dėkui už mįslės įminimą! Fotografavau šitą medį iš visų pusių, visais rakursais - tokios keistenybės dar nebuvo tekę regėti. Gaila, žiedai beveik nekvepia, o tikėjausi, kad kvapu prilygs mažų mažiausiai lelijoms :)) Einu pasiieškoti daugiau info apie šį stebuklą!

      Delete
    2. Aš irgi jo prisifotografavau ir Ispanijoj, ir Sicilijoj. Nors savaime auga Pietų ir Centrinėj Amerikoj, bet auginamas visur, kur tik leidžia klimatas. Beje, tose pačiose šalyse dažnai auginama ir plumerija (frangipani), irgi ryškiais dideliais žiedais, o toji tai jau kveeepiaaa! Galėjai ir ją kur nors Barselonoj pamatyt, o jei neteko - tai kitą kartą :)

      Delete

Post a Comment

Popular Posts