Šiek tiek apie kvepiančią Romą

Vaikštinėdama po Romą, nuoširdžiai apgailestavau, kad iki šiol nėra technologijų, įgalinančių perteikti kvapą „čia ir dabar“. Taip kaip nuotrauka sugeba pagauti vaizdą, o audioįrašas – garsinę aplinką. Apgailestavau, kad mano telefonas neturi galimybės papostinti užuosto kvapo feisbuke, nes jau pirmąją kelionės dieną buvau apstulbinta smilkalų, sklindančių iš mažos bažnytėlės kažkur forumų prieigose, kitoniškumo. Vietoje pamaldumą keliančio rūstumo, pro atvirus jos langus veržėsi cinamonu nuskaidrintas dvelksmas! Tiesa, gatvėse skrudinami kaštainiai – tokie pat, kaip ir Paryžiuje, o kava, maistas bei vynas prašyte prašosi atskiro juos liaupsinančio teksto. Be to, romiečiai labai mėgsta cigariles – specifinis dūmas būdavo dažnas lauko kavinių personažas.

Roma išties kitokia, ir tą puikiai įrodo jos parfumerinės parduotuvės. Jų daug, netgi labai daug. Senų ir modernių, apšiurusių ir tviskančių prabanga, be galo įdomių ir nuobodžiai nuspėjamų (tokių, kaip „Sephora“ pagrindinėje shoppingo gatvėje)... Net turistams skirtose krautuvėlėse, šalia pigių kinietiškų suvenyrų, galima aptikti originalių Laura Biagiotti ar Dolce&Gabbana kvepalų.
Viena jaukiausių, draugiškiausių ir tikrai platų pasirinkimą turinčių parfumerinių – „Roma Store Profumi“, įsikūrusi  pačiame Trasteveres centre, Via della Lungaretta 63. Būtent ją ir rekomenduočiau kaip privalomą aplankyti, nes šalia garsiausių nišinės parfumerijos vardų čia rasite ir visą itališkos nišos spektrą.

Kur kas prašmatnesnė – „CampoMarzio70“, įsikūrusi Piazza della Rotonda, Panteono ir „Tazza d'Oro“ (čia pati skaniausia kava!) kaimynystėje. Tai viena iš trijų to paties pavadinimo parduotuvėlių (beje, turinčių seną istoriją, besitęsiančią nuo praeito amžiaus 5-ojo dešimtmečio), kuriose šalia kvepalų galima išsirinkti ir prabangios kosmetikos. Erzina, kad visos prekės sudėliotos po stiklo vitrinomis, tad norėdamas ką nors pauostyti, turi nuolat rodyti pirštu ir prašyti. Visai gali būti, kad tai prevencija nuo ilgapirščių, ir būtent tokiu principu veikia didžioji dauguma Romos parfumerinių.

Į itališkąją „Ortigia“ (Via Vittoria 25) verta užsukti dėl lauktuvių – jie turi be galo žavių muilų, įpakuotų nuostabaus grožio dėžutėse. Rinktis galima net iš trylikos kvapų paletės, į kurią įeina ne tik muilai, bet ir dušo želė, kremai, žvakės beigi parfumuoti vandenys ir dar šis tas daugiau.

Įėjus į „Mr.Muzio“ (Via del Tritone 50), patenki lyg į laiko mašiną ir nusikeli bent keturiais dešimtmečiais atgal, kai vyrai kvepėjo Guerlain „Habit rouge“, Dior „Eau Sauvage“ ar Givenchy „Gentleman“. Skutimosi ir kiti reikmenys tikriems džentelmenams (pripažįstu, nemažai prekių man pasirodė gana egzotiškos), klasikinės parfumerijos (taip pat ir moteriškos) gausa ir tik šen ten rėksmingomis iškabomis dėmesio nenukreipiančios naujienos. Pardavėja, smulkaus sudėjimo pensijinio amžiaus moteriškaitė, čia tikriausiai dirba nuo pat savo jaunų dienų. Net stiklo vitrinos, įrengtos per visą sienų ilgį iki pat lubų, kvepia dolce vita ir Fellini laikų Roma!

Nors centrinė „Santa Maria Novella“ bažnyčios vaistinė yra įsikūrusi Florencijoje (ir veikia nuo 1612 metų!), bet romietiškasis jos filialas (Corso Rinascimento 47) taip pat nestokoja šarmo. Pagal senuosius domininkonų receptus gaminama produkcija (kvapieji vandenys, tepalai, esencijos ir t.t.) paperka naiviu žolinių kvapų tyrumu ir įspūdinga vienuolyno istorija.

O kad nebūtų visai liūdna grįžus į Vilnių, tai Romoje visą laiką kvėpinausi Biagiotti „Roma“. Sakysit, banalu? Bet, dievaži, galiu prisiekti, kad tame antikinės kolonos formos flakone išties slypi Romos esencija: karštis, smilkalai ir nepamainomieji citrusai. Kontrasto grožis.

© Foto by Margot