Mažmožių Kolekcionierė

Netrukus Lietuvos rekordų knygoje atsiras ir su kvepalais susijęs faktas – žinia apie miniatiūrų kolekciją iš 1066 buteliukų! Jos savininkė Monika Švagždienė beveik visą ją šiuo metu eksponuoja viešai, Panevėžio Laisvės aikštėje įsikūrusios „Sarmos“ vitrinose. Miniatiūras bus galima pamatyti iki kovo 29 d., o kadangi iki ten niekaip nepavyks nuvažiuoti, tai apie parodėlę - pačios Monikos lūpomis.


Monika, kada ir kaip visa tai prasidėjo?
Miniatiūromis susižavėjau prieš 14 metų. Vienoje mūsų miesto krautuvėlėje buvo prekiaujama visokiais kosmetikos niekučiais. Nepamenu, ko tada tiksliai ieškojau ir kas nuvijo mane ten, bet pamačiusi kampe vitriną su miniatiūromis, ilgai ilgai prie jos stoviniavau. Į parduotuvę grįžau kitą dieną, po to dar kitą... Pirmoji miniatiūra iš mano pirmosios algos buvo Burberry „Weekend“. Už ją sumokėjau 45 litus, ir tai buvo beprotiški pinigai! Susidomėjimas miniatiūromis tada neatslūgo, vis užsukdavau į tą pačią krautuvėlę pasigrožėti jomis, pergyvendavau, jei kokio mažulio nebebuvo likę, džiaugdavausi naujai atsiradusiais, tik jų nebepirkdavau.
O prieš šešetą metų, vienoje Anglijos parfumerijos parduotuvėje netyčia pamačiau miniatiūrų rinkinius. „Viskas, - mintyse galvojau, - vienas rinkinys bus man, kitą parvešiu lauktuvių ir padalinsiu po vieną mažiuką.“ Bėda ta, kad rinkiniai buvo skirtingi ir negalėjau apsispręsti, kuriuos pasilikti sau, o kuriuos padovanoti. Taip visi ir liko pas mane :)


Kokie tie rinkimo kriterijai? Perki tai, ko dar neturi, ar dar į ką nors kreipi dėmesį?
Kriterijų pradžioje neturėjau jokių, būdavau devintame danguje apskritai radusi jų pirkti. Džiaugdavausi ne tiek kvapu, kiek mažais gražiais buteliukais. Galbūt dėl to vieni iš pirmųjų mano namuose atsirado „Salvador Dali“ – nereikia nei sakyti, kad jų buteliukai – lyg maži meno kūriniai‼! Laikui bėgant, pradėjau didesnį dėmesį kreipti į kvapus bei jų gamintojus. Supratau, kad didžiausias turtas – nebegaminami kvapai, tai, ką laikui bėgant vis sunkiau ir sunkiau galėsiu įsigyti. Tad jei tektų rinktis, ar 10 naujų tik ką išleistų kvapų, ar vienas retas, nebegaminamas ir vertingas savo istorija, žinoma, kad pasirinkčiau pastarąjį.


Kuri miniatiūra brangiausia savo finansine išraiška?
Brangiausia? Neslėpsiu – tai „Amouage“ miniatiūrų rinkinys. Bet jie to verti ir visada svajojau juos vieną dieną turėti. Kaip sau sakau, galbūt neturėsiu naujų batų, naujos rankinės ar gimtadienio dovanos, bet vieną dieną turėsiu „Amouage“ :) Na, bet aš dažnai pagaunu save taip besiteisinančią įsigijus brangesnę miniatiūrą :)
Kuri seniausia?
Bijau pameluoti, bet manau, kad Rochas „Audace“. Labai sunku pasakyti, kiek metų yra vienai ar kitai miniatiūrai, nebent tai būtų skirtingo leidimo to paties kvapo buteliukai.
O kurią ilgiausiai medžiojai?
Guy Laroche „Fidji“ kvepalų miniatiūrą. Sakyčiau, ji buvo ir didžiausias netikėtumas. Mano aplinkos žmonės žino mano silpnybę ir yra perspėti, kad jei ką pastebės, tuoj pat man praneš. Kartą sesuo lankėsi viename Anglijos blusturgyje, iš jo ir paskambino man. Sako, radau miniatiūrą, ant jos – užrašas „Fidji“, prašo vieno svaro. Man mintyse, - „turiu jau tualetinį vandenį, bet dėl visa ko paklausiu, kas dar užrašyta, kaip atrodo“. O ji man, – „perrišta juoda virvele, parašyta Parfum.“ Pamenu, tik rankos drebėt pradėjo :)

Kur tavo medžioklės plotai?
Aišku, didžiausi plotai – visagaliame „Ebay“, bet turiu ir tokių vietų, kurių niekam neišduodu (nebent tau į ausį galėčiau pakuždėti :).
Kaip manai, ar yra dar be tavęs Lietuvoje tokio rimtumo miniatiūrų kolekcininkų?
Paskutiniu metu pastebiu vis daugiau besidominčių miniatiūromis, turinčių didesnes ar mažesnes kolekcijas. Žinau ne vieną žmogutį, kurį pati ir užkrėčiau šia liga :) Tarp jų – ir gerą savo draugę su gana solidžia apie 100 miniatiūrų kolekcija, prie kurios papildymo tenka ir prisidėti.


O kaip užsienio kolekcionieriai? Palaikai su jais ryšį? Matei jų kolekcijas?
Taip, palaikau ryšį ir su kitų šalių kolekcionieriais. Turiu pastebėti, kad daugiausia jų – Prancūzijoje bei Italijoje. Na, bet dėl to turbūt nereiktų stebėtis. Esu mačiusi kelias kolekcijas, tačiau ne gyvai, o virtualiai. Stebino gausa, kai renkama kuo daugiau vienodų miniatiūrų. Pavyzdžiui, „Guerlain“ vienų ir tų pačių kvepalų – net 10 vienodų buteliukų.

Kai kurie kolekcionieriai turi įsirengę atskirus kambarius savo kolekcijoms eksponuoti ir kartą per mėnesį ar savaitę skelbia atvirų durų dienas. Ten kaip į muziejų gali užeiti ir paprasti žmonės.
Papasakok apie kolekcininko kasdienybę: ar prenumeruoji kokius nors katalogus, galbūt domiesi istorija ir pan.?
Katalogų neprenumeruoju, bet esu įsigijusi ne vieną knygą, skirtą miniatiūrų kolekcionieriams ar besidomintiems jais. Taip pat turiu visus prieš dešimtį metų leisto žurnalo „The Perfume Collection“ leidinius.
Keisčiausias tavo eksponatas?
„Soviet Dyxu“. Skardinis buteliukas, kuris nežinia, kuo kvepia, mat norint jį pauostyti, tektų atlupti dangtelį ir švirkštu prabedus guminį kamštuką, ištraukti jo turinį. Pamenu iš vaikystės, tokiuose buteliukuose būdavo ir vaistai.
Kada ketini sustoti? :D
Neketinu :)

Ką patartum pradedančiam kolekcionieriui?
Nesiblaškyti, nes labai greitai galima pasimesti miniatiūrų gausoje. Nuspręsti, kuria kryptimi kolekcionuoti. Pasirinkti galbūt vieno kūrėjo arba vienos kategorijos kvapus, galų gale, galima rinkti miniatiūras ir pagal buteliukų spalvas. O šiaip tai yra be galo smagus užsiėmimas ir, žinoma, - labai kvapnus ;)
Turi kolekcionierės svajonę?
Svajoju vieną dieną įsigyti Juozo Statkevičiaus kvepalų miniatiūrą, kuri net nėra išleista. Bet, o gal, vieną dieną??? :)
Ačiū ir linkiu tau svajonės išsipildymo!