Andy Tauer „Carillon pour un ange“ – himnas pavasariui

Jausmų proveržis, kuomet dar prieš dvi savaites žaluma su visa jėga brovėsi į sielą, jau išnyko. Alyvos peržydėjo, pakalnutės vėl skleisis tik kitąmet, žolė įgavo tamsesnį ir sodresnį atspalvį, o jos kvapas nebe taip audrina uoslę... Tad ilgai galvojau, kaip dar bent trumpam pratęsti bundančios gamtos pojūtį šalia savęs. Tokios gamtos, kurios staigus suvešėjimas prilygtų veriančiam vario gausmui galingos simfonijos kulminacijoje.

Simonas Marmionas (1425-1489), Šv. Bertino altoriaus fragmentas, Berlynas

Pakalnučių etalonas parfumerijoje Dior „Diorissimo“ tokioms paralelėms – pernelyg elegantiškas, seni geri Cacharel „Anais Anais“ – jau kiek pabodę, naujieji Lalique „Fleur de Cristal“ – nelabai išraiškingi... Reikia ryškaus pilnakraujo kvapo. Būtent tokį radau Andy Tauerio kurtų kvepalų kolekcijoje, besislepiantį po egzaltuotu pavadinimu „Carillon pour un ange“ – „Varpai angelui“. Kodėl varpai ir kodėl angelui? Ogi todėl, kad Andy Tauerio įkvėpimas sukurti šiuos kvepalus kilo iš arkangelo Gabrieliaus įvaizdžio, na o varpai, viena vertus, yra sakralus simbolis, kita vertus – vizualiai siejasi su pakalnučių žiedais-varpeliais. Būtent šiam augalui Taueris ir dedikavo savo kūrinį.


Tad jeigu mintimis nusikeltumėte į šios gegužės vidurį, atsidurtumėte tiksliai ten, kur nukelia ir „Carillon pour un ange“: į ką tik po nakties nulytą pamiškę, dar garuojančią šlapios žemės ir pušų aromatu, ir pergalingai užgožiamą šviežios žolės, alyvų bei pakalnučių choru.

Beje, parfumeris savo kvepalų pirmavaizdį išgirdo gana melancholiškoje LAMB dainoje "Gabriel". Aš pati šios muzikos su Tauerio kvapu jokiu būdu netapatinčiau - „Carillon pour un ange“ man yra pernelyg optimistiški ir labai garsiai pavasarinės gyvybės pabudimą šlovinantys kvepalai. Tai nelyg šventiškas himnas, išjudinantis viską aplink. Palyginkite patys:



Natos: rožė, kvapioji kananga, alyvos, pakalnutė, jazminas, oda, ambra, ąžuolo samanos, mediena.