Paplūdimio skaitiniai apie kvepalus

Kiekvieną kartą, eidama į paplūdimį, įsimetu ir geros literatūros tomelį. Tačiau kokia ironija – dar nei karto, kepdama saulėje ir klausydama jūros, nesugebėjau perskaityti daugiau pusės puslapio, nes galva tuokart būna kiaurai skrodžiama vėjų, o mintys išsilaksčiusios kažkur po kopas. Tokiam laisvalaikiui man geriausiai tinka neįpareigojantys lengvi skaitiniai – idealiausia apie kvepalus :) – kurių liepos mėnesio žiniasklaidoje aptikau porą.

„Ievos“ numeryje publikuojamas žurnalistės (-o?) Neria Lejay tekstas „Kvapų džiunglėse“, skirtas garsiausių parfumerijos vardų apžvalgai – jų garbiai istorijai ir nūdienos realijoms. Po pastraipą teko Guerlain, Chanel, Jean Patou, Cartier, Caron, Creed namams, keli štrichai – nišinei parfumerijai. Pats straipsnis gal būtų visai nieko, tačiau „Ievai“, matyt, atėjo sunkūs laikai, jei į teksto pabaigą taip primityviai sugebėjo įsprausti vienos iš internetinių parduotuvių reklamą. Jausmas toks, tarsi po saldaus deserto sugrūstų nesunokusių agrastų saują. Ir beje – klaidos, klaidos... Pavyzdžiui, pirmą kartą išgirdau apie kvepalus „Chanel No.22 Mademoiselle” (o gal tokie tikrai yra??? nors greičiausiai čia buvo rašoma tiesiog apie „Chanel No.22“), nežinojau, kad Patricia de Nicolaï, „pakeitė“ savo pavardę ir parfumerijos namų vardą į „Nikolai“, o Sophia Grojsman tapo Sofia Grosjman.

„Intelligent Life“ vasaros numeryje rasite netiesioginį Gintos Gaivenytės pokalbį su Mantu Liesiu, aka teisės mokslų daktaru ir parfumerijos mylėtoju. Man patiko! Turbūt pritarčiau absoliučiai visoms Manto mintims, kurios į mūsų populiariausią žiniasklaidą tiesiog nepraslysta, nes yra neparankios pardavėjams: apie žvaigždžių kvepalų beveidiškumą, apie nišinės parfumerijos (čia ji vadinama „alternatyviąja“) marketingo „kabliukus“, apie Serge Lutens ir Frederic Malle kvepalų, kurių nėra Lietuvoje, ilgesį ir t.t., ir pan. Pagarba žurnalui už tekstą, kuris nėra internetinių šaltinių konspektas, o gyvas patirties, sukauptos „parfmylėtojo“, perteikimas. Beje, skaitydama šiuos porą puslapių stipriai jutau Chandlerio Burro ir Luca’os Turino knygų atgarsius, kurios taip pat būtų puikus skaitinys vasaros metui.

Comments

  1. Labas Egle,
    malonu, kad patiko tekstukas.. Labai profesionali zurnaliste Ginta Gaivenyte - ji neiskraipo minciu, perteikia, ka norejau pasakyti..
    o del Turino ir Burro itakos - ji man kazkaip naturali net...as juos skaitydmas atpazinau, ka as pats esu ilga laika galvojes apie kvapus...be to, man didele itaka dare ir daro ,,mano" basenoteriai:)))
    na, zodziu, kaip ir kitose srityse - stebi aplinka, analizuoji, lygini...paskaitai kitus, sulygini kitu ir savo patirti, ir darai isvadas..

    graziu atostogu:)
    Mantas




    Mantas

    ReplyDelete
  2. Ir man kaip šlapiu skuduru pabaigoj:))) Aišku - toks ir buvo str tikslas - nupėdinau į reklamuojamąjį psl. tikslu įsigyti aprašytųjų kvepalų ir gavau skuduru antrukart, jie parduoda tik popsą.
    P.S. Beje Guerlain namai LVMH parsidavė ne 2004, bet 1994 m.
    Gerų atostogų,neperkaisk.

    ReplyDelete
  3. na, ir aš nusipirkau Intelligent Life bei perskaičiau straipsnį. ačiū už rekomendaciją:) man irgi jis patiko.
    šiaip, dėl įdomumo - užsikabinau už Ange Ou Demon aprašymo, kad jie gerai vertinami profesionalų. na, kiek pamenu, tai Luca Turin (neretai minimas paties M.L.) išpeikė šiuos kvepalus. kažkas apie neskoningą kokteilį ir 1 žvaigždutė?
    aišku, čia smulkmena ir tik vieno/dviejų "specų" nuomonė:)
    bendrai, straipsnį buvo įdomu ir malonu skaityti:)

    ReplyDelete
  4. Sveika, Margot,
    Tavo tinklaraštį skaitau jau senokai, bet niekad komentaro taip ir neišdrįsdavau parašyti. Labai džiaugiuosi, kad yra žmonių Lietuvoje, kuri rašo parfumerinius blogus, tikiuos bus kada progra mums pasimatyti, išgerti kavos ir padiskutuoti kvapų ir kvepalų tema.
    Nusprendžiau parašyti, todėl, kad noriu iškelti kelis klausimus, o gal tiesiog pasvarstyti ties Manto Liesio keliomis mintimis. Džiaugiuosi, kad jis išsakė savo poziciją nišinės/alternatyvios parfumerijos klausimu, norėtųsi gal kiek išplėtoti šią temą, bet ne apie tai dabar. Labiausiai "užkliuvo" autoriaus nuomonė natūralių ir sintetinių kvepalų klausimu, apie struktūros buvimą/nebuvimą, nuomonę apie eterinių aliejų naudojimą parfumerijoje ir išvis natūralumo paradigmą. Gaila, dabar su savim neturiu straipsnio, labai norėtųsi pacituoti. Viliuosi, kad žmonės perskaitę straipsnį nepatikės ką sako p. Liesis apie "marmeladus" (suprask, eterinius aliejus), apie būtiną sintetikos naudojimą kvepaluose. Liūdna, kad autorius nėra susipažinęs su garsiausių kvepalų kūrėjų darbo metodais ir nežino kaip atsiranda kvepalai. Liūdna, kad savo neišmanymą dangsto žongliruodamas terminais ir žodžiais, kurie parfumerių, aromaterapeutų ir kvepalų kritikų tarpe jau neberastų vietos. Atsiprašau už nekonstruktyvumą ir emociją, tiesiog labai pikta darosi, kad pirmieji straipsniai, pasirodantys lietuviškoje medijoje gali tapti klaidingais kelrodžiais žmonėms.

    ReplyDelete
  5. Sveikas, Ketonai, ačiū už įdomų komentarą! Nežinau, kokią patirtį su aliejiniais kvapais turi Mantas (gal jis pats galės daugiau apie tai papasakoti), bet fakto, kad netgi profesionaliajame parfumerijos pasaulyje yra tam tikro skepticizmo jų atžvilgiu, nuneigti negalėčiau. Man labai įstrigo didžiojo kvapų filosofo ir kūrėjo Edmondo Roudnitska'os mintys apie natūralumo ir sintetikos santykį šiuolaikinėje parfumerijoje. Anot jo, sintetika įgalino išlaisvinti kūrybines fantazijas ir įgyvendinti jas realybėje. Tuo tarpu sąmoningas kvapų autoriaus apsiribojimas vien natūraliomis medžiagomis ne tik riboja galimybes, bet ir uždeda labai specifinį olfaktorinį antspaudą ant galutinio rezultato. Roudnitska tai pavadino "priešmirtinės augalo agonijos" (turima galvoje distiliavimas ir visi kiti kvapiųjų medžiagų išgavimo būdai, kuomet augalų mirtis tampa aromato siela) kvapu. Taip, tai yra požiūris, tai yra atskira filosofija ir tai yra absoliučiai kita tradicija. Ir nei viena, nei kita nėra prastesnė, jeigu jas puoselėja atsidavę amato meistrai. Toks yra mano požiūris :)

    ReplyDelete
  6. Beje, Ketonai, kokį ten straipsnį minėjai? Būtų smalsu jį paskaityti :)

    ReplyDelete
  7. Uo, nepastebėjau kaip greitai atskubėjo atsakymas/refleksija į mano įžulią nuomonę. Ačiū, Margot.
    Turiu dar šiek tiek įžūlumo manyti, kad natūralūs (žinoma, mums reikėtų apsibrėžti šią sąvoką)kvepalai, tai ne tik aliejiniai. Yra daug puikių natūralios parfumerijos gamintojų visame pasaulyje; tai ir spiritiniai ir kietieji kvepalai ir visokios kitokios variacijos Žemai lenkiu galvą prieš Roudnicka, jo kūrybą, bet Tavo pacituota frazė vis tik manyje nesukėlė nei gėdos jausmo, nei persigalvojimo. Manyčiau, kad chemija, o gal tiksliau pasakius - sintetika tikrai praplėtė kūrybos ribas, tačiau su tuo atnešė iškrypusią kvapo filosofiją, paranojinį higienos vaikymąsi, alergines reakcijas vaikams, galimybes nevykusiam parfumeriui apsimesti genijumi ir paslėpti savo klaidas. Ir pasvarstykim, Margot, ar Roudnicka savo šitoje frazėje turėjo omeny kažkokį kokybinį momentą? Juk po šitos frazės galėjo sekti pastebėjimai apie natūralių medžiagų suvaldymo niuansus ir pan. Ką turi omeny sakydama olfaktorinį atspaudą? Kokie kokybiniai ar kiekybiniai dalykai galėtų apibrėžti visą natūralios parfumerijos masę? Aš nedrįsčiau darytis išvadų, bet man dar mokytis ir mokytis...
    Dėl priešmirtinės augalo agonijos. Šioje vietoje tikrai būtų įdomu padiskutuoti. Tavo post'e ši citata mane labiausiai sujaudino/sudrebino. Tikrai įdomus etikos momentas, į kurį galėtų įsijungti ir bendrai visos žmogiškos etikos diskursas (gyvuliai, naftos nelaimės ir pan.) Šiame gyvenimo etape, kas liečia augalo kvapo pagavimą/išgavimą aš mąstau labiau ne moralės ar kitom etikos kategorijom, bet labiau į tą žiūriu fizikiniu, dvasiniu, biologiniu požiuriu. Bet apie tai tikriausiai kitą kartą :) Gražaus savaitgalio, lauksiu minčių!

    ReplyDelete
  8. Oj, o straipsnį minėjau tą apie kurį mes čia ir kalbame :)

    ReplyDelete
  9. Ketonai, ar gali išduoti, kuo kvėpiniesi? :) Tikriausiai nesuklysiu spėdama, kad ir pats maišai aromatus?
    Prisipažinsiu, kad su natūraliaisiais kvepalais (t.y. natūralių kvapiųjų medžiagų kompozicijomis, sukurtomis profesionalių „nosių“) esu susipažinusi tik teoriškai; imponuoja kai kurie nišinės parfumerijos kūrėjai, kurie taip pat naudoja nemažai natūralių ingredientų (kiek tai dabar leidžia vis griežtėjanti jų kontrolė). Bet. Teiginys, kad „sintetika atnešė iškrypusią kvapo filosofiją, paranojinį higienos vaikymąsi, alergines reakcijas vaikams, galimybes nevykusiam parfumeriui apsimesti genijumi ir paslėpti savo klaidas“ pernelyg kategoriškas. Nežinau, ką turi galvoje, sakydamas „iškrypusi kvapo filosofija“, bet kad „nevykėlis parfumeris“ sintetikos pagalba galėtų paslėpti savo klaidas, netikiu. Ir kas yra tos „klaidos“? – kiekvienas išsireiškimas gali turėti aibę interpretacijų.
    Dar vienas momentas. Sintetika, lygiai kaip ir natūrali žaliava, gali būti įvairi: pigi ir brangi, kokybiška ir nelabai, kenksminga ir neturinti pašalinio poveikio. Man niekaip neišeina čia būt kategoriškai.
    Dėl mano pacituotos Roudnitska‘os minties tai taip, jis kalbėjo apie kokybinius natūralių kvapiųjų medžiagų momentus. O kadangi jo specializacija bei knygos „Le Parfum“ (skaičiau pataisytą, 5-ąjį, 1996 metų leidimą) pobūdis nėra natūralioji parfumerija, jis šios minties toliau ir neplėtojo.
    Įdomu diskutuot! Džiaugiuosi, kad užklydai į šią teritoriją ;)

    ReplyDelete

Post a Comment

Popular Posts