Vakaro skaitiniai: „Kvepalų pasaulio kelrodžiai“
Parfumerijos mylėtojai, suvilioti kovo mėnesio „Moters“ viršelio antraštės „Garsiausi kvepalų ekspertai“, tikriausiai jau įsigijo šį numerį. Parfumerinei temai skirtas Manto Liesio (parfumerija – šio autoriaus hobi) tekstas pirminiu sumanymu turėjo būti kaip interviu su garsiu parfumerijos žinovu Luca Turinu, tačiau galutiniame variante tapo bendro pobūdžio straipsniu apie kvepalų kritikus. Prisipažinsiu – aš pati dažniausiai į viską žiūriu kritiškai, tad norisi bent virtualiai papolemizuoti su teksto autoriumi dėl vieno-kito jo rašinio momento, ar net papriekaištauti dėl neišbaigtos ir itin siaurai paplėtotos tokios įdomios temos.
Kaip atskirti tikrus parfumerijos meno kūrinius nuo beveidžių kompozicijų? Autorius siūlo į pagalbą pasitelkti interneto bendruomenes, diskutuojančias apie tai, tačiau nurodo tik vieną vienintelę – „Basenotes“, nes, kaip rašo, pats joje dalyvauja. Tiesiog natūraliai pasigedau bent užuominos apie kitas panašaus pobūdžio „arenas“, tokias kaip tarptautinės „Fragrantica“, „Osmoz“, rusiškoji „Aromania“, ar daugybę gerbėjų ir komentatorių pritraukiančius taip vadinamuosius blogus, kurių yra išties aukšto lygio.
Toliau vėlgi natūraliai kyla klausimas: kodėl skaitant teksto dalį apie parfumerijos kritikus ir žinovus susidaro įspūdis, kad pasaulyje egzistuoja tik du specialistai: ekscentriškasis Luca Turinas ir „New York Times“ žurnalistas Chandleris Burras? Tiesiog pasigedau platesnio konteksto pristatymo ir bent poros kitų pavardžių – kad ir Octaviano Coifano, Robino Krugo, „Perfume Critic“ komandos ar pan.
Dar: mano požiūriu, Turino recenzijoms tinka daug įvairiausių epitetų, tačiau „argumentuotos aromatų analizės“ jose pasigendu labiausiai! Priešingai, nei atrodo Mantui Liesiui, Turinas kalba atvira, emocionalia, ir be galo subjektyvia šneka – būtent tai ir yra jo „arkliukas“, pritraukiantis tūkstančius skaitytojų visame pasaulyje. Apskritai, teorinis diskursas parfumerijos tematika kol kas yra nepopuliarus, ir matyt, tam dar reikia laiko. Kaip kad reikėjo laiko suvokimui, jog parfumerija yra viena iš daugelio meno šakų.
Ką gi - su smalsumu laukiu kitų šio autoriaus tekstų parfumerijos tematika, nes jų Lietuvoje taip trūksta!
Kaip atskirti tikrus parfumerijos meno kūrinius nuo beveidžių kompozicijų? Autorius siūlo į pagalbą pasitelkti interneto bendruomenes, diskutuojančias apie tai, tačiau nurodo tik vieną vienintelę – „Basenotes“, nes, kaip rašo, pats joje dalyvauja. Tiesiog natūraliai pasigedau bent užuominos apie kitas panašaus pobūdžio „arenas“, tokias kaip tarptautinės „Fragrantica“, „Osmoz“, rusiškoji „Aromania“, ar daugybę gerbėjų ir komentatorių pritraukiančius taip vadinamuosius blogus, kurių yra išties aukšto lygio.
Toliau vėlgi natūraliai kyla klausimas: kodėl skaitant teksto dalį apie parfumerijos kritikus ir žinovus susidaro įspūdis, kad pasaulyje egzistuoja tik du specialistai: ekscentriškasis Luca Turinas ir „New York Times“ žurnalistas Chandleris Burras? Tiesiog pasigedau platesnio konteksto pristatymo ir bent poros kitų pavardžių – kad ir Octaviano Coifano, Robino Krugo, „Perfume Critic“ komandos ar pan.
Dar: mano požiūriu, Turino recenzijoms tinka daug įvairiausių epitetų, tačiau „argumentuotos aromatų analizės“ jose pasigendu labiausiai! Priešingai, nei atrodo Mantui Liesiui, Turinas kalba atvira, emocionalia, ir be galo subjektyvia šneka – būtent tai ir yra jo „arkliukas“, pritraukiantis tūkstančius skaitytojų visame pasaulyje. Apskritai, teorinis diskursas parfumerijos tematika kol kas yra nepopuliarus, ir matyt, tam dar reikia laiko. Kaip kad reikėjo laiko suvokimui, jog parfumerija yra viena iš daugelio meno šakų.
Ką gi - su smalsumu laukiu kitų šio autoriaus tekstų parfumerijos tematika, nes jų Lietuvoje taip trūksta!
Comments
Post a Comment