„Sephora“ – vieta, kur ispanų lygiai tiek, kiek ir turistų

Vis dar esu euforijoje nuo Barselonos ir tos „džiazovos“ atmosferos, kuria šis miestas gyvena. Nepasakosiu apie turistines įžymybes ir Gaudi, apie nuostabiuosius jų tapas, vyną ir apskritai apie restoraninę kultūrą, nes tą reikia patirti pačiam – tam, kad pajustum, kas yra tikrasis gyvenimo džiaugsmas. Tiesiog lakoniškai aprašysiu savo parfumerinius patyrimus ir paklydimus.

Pradėsiu nuo vienos iš kelių „Sephora“ parduotuvių. Ta, kurioje lankiausi, įsikūrusi pačioje Barselonos širdyje – Katalonijos aikštės pašonėje; nereikėjo nė ieškoti. Nekyla abejonių, kad būtent šis parfumerinis taškas yra gausiausiai lankomas ne tik vietinių, bet ir nesuskaičiuojamų turistų srautų, tad turbūt ne be pagrindo pradėjau svarstyti ir apie šios parduotuvės sudarytą perkamiausių kvepalų penketuką. Kiek jis yra patikimas kalbant apie parfumerinį statistinės barselonietės skonį? Gaila, bet šis klausimas ir liks tik retorinis, tačiau kiek teko patirti, tiek senos, tiek jaunos ispanės linksta prie taip vadinamųjų „kompotų“ – gaivių, gėlinių-vaisinių kvapų puokščių (pavyzdžiui, Gran Kanarijos topas – Cacharel „Amor amor“; net kelis kartus mačiau pagyvenusių damų, kurios konsultančių klausė būtent apie šį kvpapą ar jį pirko). Taigi, didžiai mano nuostabai, Barselonos „Sephoros“ penkeriukė – labai panaši į lietuviškąją, kurią ne per seniausiai skelbiau savo bloge (tekstas „TOP 10: kuo kvepia lietuvaitės?“). Štai: 1. Dolce&Gabbana “The One”; 2. Dior “Miss Dior Cherie”; 3. Dolce&Gabbana “Light Blue”; 4. Dior “J’adore”; 5. Chanel “Coco Mademoiselle”. Nuobodoka, ar ne? O ir pats šios parduotuvės asortimentas apsiriboja pačių populiariausių vardų populiariausiais kvapais. Tiesa, vos tik įžengus pro duris, dėmesį patraukia du iš visų kitų išsiskirinatys stendai, kuriuose – viskas be kainų. Viename jų – Annick Goutal, kitame – Serge Lutens produkcija. Prie jų ir apsistojau… :)